Apd 6, 8–10; 7. 54–59

Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus Sūnų, stovintį Dievo dešinėje“ (Apd 7, 56).

Kokia didžiulė permaina! Kodėl Bažnyčia iškart po ramios ir džiaugsmo kupinos Viešpaties Jėzaus gimimo dienos prisimena tragišką šv. Stepono, pirmojo kankinio, žūtį? Ar šis Apaštalų darbų knygos pasakojimas apie patyčias ir žiaurų nužudymą nenustelbia Kalėdų grožio?

Ieškodami atsakymo, turėtume žvelgti kuo giliau. Šį skaitinį skaitydami tik kaip pasakojimą apie drąsaus žmogaus mirtį, prarasime svarbiausią jo prasmę. Evangelistas Lukas mūsų dėmesį sutelkia prie Jėzaus, stovinčio Dievo dešinėje. Mirdamas šv. Steponas matė ne mus pamiršusį ir dangiškaisiais reikalais užsiėmusį Jėzų. Veikiau galėtume įsivaizduoti Jį uoliai sekantį žemiškuosius įvykius, taip pat ir šį, ir liejantį Steponui savo Dvasią.

Šv. Steponą mirčiai pasmerkė tie patys žydų religiniai vadovai, kuriems Jėzus anksčiau buvo išpranašavęs savo išaukštinimą (plg. Lk 22, 69). Dabar, kai Šventosios Dvasios paragintas Steponas pakartojo Jėzaus žodžius, religiniai vadovai suprato, kad Jo pranašystė išsipildė! Juos tai dar labiau įsiutino, tačiau mus ši žinia stiprina, kad Kalėdų džiaugsmui nieko netrūktų.

Vakar mes kalbėjome apie Dievo pažadų išsipildymą – savo misiją pradedantį mažą kūdikėlį Jėzų. Šiandien matome Jį, garbingą Viešpatį, pabaigusį šią misiją ir viešpataujantį kūrinijai. Bejėgis kūdikis iš tiesų yra Dangaus ir žemės Viešpats! Jis sugrįš garbėje atbaigti kūrinijos istorijos.

Jėzaus regėjimas padėjo šv. Steponui išlikti tvirtam išbandymo metu ir džiaugsmingai atiduoti savo gyvenimą. Mums taip pat reikia platesnės Jėzaus vizijos. Nors mes galbūt nesame pašaukti tokiai kankinystei kaip Stepono, visi kasdien patiriame tūkstančius mažų nemalonumų bei išbandymų. Todėl labai svarbu žinoti, kad mes turime šlovėje esantį Jėzų, teikiantį jėgų kovoti gerą kovą!

Viešpatie Jėzau, atverk mano akis, kad išvysčiau Tave Tėvo garbėje. Tavo gimimas priartino Tave prie manęs. Padėk man patikėti, kad Tu, nors ir karaliaudamas garbėje bei šlovėje, vis dar rūpiniesi manimi.

Ps 31, 3–4. 6. 8. 16–17; Mt 10, 17–22