Šeštadienis, balandžio 15
Velyknaktis

Iz 54, 5–14

Iš senosios Velyknakčio homilijos.

Įvyko kažkas keista. <...> Dievas mirė kūne, ir pragaras dreba iš baimės. Jis išėjo ieškoti mūsų pirmųjų tėvų, kaip nuklydusių avių. Labai trokšdamas aplankyti gyvenančius tamsoje ir mirties šešėlyje, Jis nuėjo išlaisvinti iš liūdesio įkalintuosius Adomą ir Ievą.

Jį matydamas pirmasis Jo sukurtas žmogus Adomas apimtas siaubo mušėsi sau į krūtinę. Jėzus paėmė jį už rankos ir prikėlė sakydamas: „Atsibusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių ir apšvies tave Kristus“.

Aš esu tavo Dievas, kuris dėl tavęs tapau tavo sūnumi. Iš meilės jums ir jūsų palikuonims aš dabar savo valdžia liepiu visiems esantiems vergijoje išeiti į priekį, nes visi skendintys tamsoje bus apšviesti ir miegantys prikelti. Aš įsakau tau, o miegantysis, keltis.

Aš sukūriau tave būti ne kaliniu kalėjime. Kelkis iš numirusiųjų, nes aš esu mirusiųjų gyvybė. Kelkis, mano rankų kūriny, kuris buvai sutvertas pagal mano paveikslą. Kelkis, palikime šią vietą, nes tu esi manyje, ir aš esu tavyje; mes kartu sudarome vieną asmenį ir negalime būti atskirti.

Kelkis, palikime šią vietą. Priešas išvedė tave iš žemiškojo rojaus. Aš nesugrąžinsiu tavęs į šį rojų, bet išaukštinsiu tave danguje. Aš uždraudžiau tau prieiti prie gyvybės medžio, vienintelio gyvybės simbolio, tačiau žiūrėk: aš, kuris pats esu gyvenimas, dabar būsiu su tavimi. Aš paskyriau cherubiną saugoti tave, kaip vergai yra saugomi, tačiau dabar jie gėrėsis jumis. Jūsų laukia cherubinų parengtas sostas. Jo nešėjai greiti ir nekantrūs. Nuotakos kambarys papuoštas, puota ir amžinosios buveinės jau parengtos, lobių skrynios, kupinos visokiausių gėrybių, jau atvertos. Dangaus karalystė nuo amžių laukia jūsų.

Viešpatie, mes, Tavoji tauta, norime šią naktį prisikelti su Tavimi. Ateik ir išgelbėk mus, Jėzau! Paimk mus, kad amžinai būtume su Tavimi!


Ps 42, 3. 5; 43, 3–4; Rom 6, 3–11; Mk 16, 1–8