Penktadienis, balandžio 14
Didysis penktadienis

Iz 52, 13 – 53, 12

Kaip reaguoju išvydęs šalia parduotuvės sėdintį girtą benamį ar praeidamas pro žmogų, kurio veidas paženklintas bado ar smurto? Nusisuku, kad nematyčiau? Mesteliu jam pinigėlį vengdamas jo žvilgsnio? Mane apima siaubas?

Nusisukdami nuo kito žmogaus išvengiame ne tik susitikimo su juo, bet ir savęs atradimo galimybės. Kiekvienas sutiktasis yra vertas mūsų dėmesio dėl jo paties, tačiau Dievo plane jis taip pat atspindi ir formuoja tai, kuo mes tampame. Tad, kai nusisukame, mūsų vizija tampa miglota. Imame nebematyti, kuo Dievas sutvėrė mus būti.

Šventajame Rašte rašoma, kad Kenčiančiojo Tarno „išvaizda buvo nežmoniškai sudarkyta <...> Jis buvo paniekintas <...> skausmų vyras, apsipratęs su negalia, – toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą“ (Iz 52, 14; 53, 2–3). Tačiau, nepaisydamas Jėzaus išvaizdos, Pilotas miniai sakė: „Štai žmogus!“ (Jn 19, 5). Evangelistas taip pat užsimena, kad pasaulis „žiūrės į tą, kurį perdūrė“ (Jn 19, 37).

Išdrįsę pažvelgti į nukryžiuotą Kristų, suvokė kažką gilaus apie Jį ir save. Šalia Jėzaus kybojęs nusikaltėlis pripažino: „Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs“ (Lk 23, 41). Būdami sąžiningi suvoksime, kad mūsų pačių abejingumas ir žeidžiantys žodžiai taip pat yra tarsi tos vinys. Jėzaus kūno sudarkymas atskleidžia mūsų žmoniškumo trūkumą.

Šią didžią dieną pažvelkite į nukryžiuotąjį Jėzų, prašydami Šventosios Dvasios atverti jūsų akis. Galbūt Jis parodys jums Gelbėtoją, nukreipusį dėmesį į jus, o ne susirūpinusį savo skausmu. Gal Jis paragins labiau gailėtis savo nuodėmių – ne todėl, kad jos sužeidė Jėzų, bet kad sukliudė jums augti meile. Galbūt Dvasia apreikš dosniai suteiktą atleidimą pirmiau nei jo bus paprašyta (plg. 23, 34. 43).

Žvelkite šiandien į Jėzų. Įsižiūrėkite įdėmiau. Ką matote?

Jėzau, Tavo kūno subjaurojimas verčia mane nusisukti. Suteik man drąsos pažvelgti į Tavo akis, kad suvokčiau, kaip labai Tu mane myli.


Ps 31, 2. 6. 12–13. 15–17. 25; Žyd 4, 14–16; 5, 7–9; Jn 18, 1 – 19, 42