Šeštadienis, balandžio 8

Jn 11, 45–57

Jėzaus tarnystė prasidėjo su tokiu jauduliu. Jis pašaukė apaštalus, ir šie nusekė Jį. Jis pamokslavo, žmonės buvo išgydyti, aplink buvo tiek džiūgavimo. Tačiau dabar Jį supo kritikuotojai, ir kiekvienas Jo veiksmas buvo tyrinėjamas. Kaip Jėzus atsiliepė į tai? Gyvendamas kiekvienu žodžiu, kurį skelbė, begaline meile ir atleidimu.

Visą šią savaitę Evangelijos skaitiniuose atsiskleisdavo gili Jėzaus užuojauta mums. Paleistuvė moteris nebuvo pasmerkta, jai buvo atleista ir duota galimybė keistis (plg. Jn 8, 11). Būdamas be nuodėmės, Jėzus galėjo paimti akmenį ir pirmas sviesti į bet kurį jos kaltintoją. Tačiau, užuot tai daręs, Jis pažadėjo išlaisvinti iš nuodėmės vergijos. Fariziejai bandė prigauti Jėzų Jo paties žodžiais. Tačiau Jėzus tiesiog norėjo atvesti juos pas Tėvą, kad vieną dieną jie tikrai galėtų eiti, „kur jis eina“ (Jn 8, 22). Įstatymo mokytojai krovė sunkias naštas ant kiekvieno pečių, bet Jėzus mokė, kad Jis bus tas kviečio grūdas, krintantis į žemę apmirti, kad mes gyventume (plg. Jn 12, 24).

Jėzus gyveno tobulai atleisdamas ir mylėdamas visus žmones. Jis atėjo ne pasmerkti, bet gydyti ir gelbėti (plg. Jn 3, 17). Jis buvo nuolat kritikuojamas, Juo abejota, Jis kaltintas, Jam pavydėta. Bet, nežiūrint visos neapykantos, Jėzus neprarado savo didžiausio troškimo – išvysti žmones, atsigręžiančius į Tėvą, į Jo meilę, galinčią juos perkeisti ir išgydyti.

Nuo tada, kai Jėzus vaikščiojo po žemę, prabėgo ilgi amžiai ir tūkstantmečiai, tačiau Jis nepasikeitė. Kai grumiamės su nuodėme ar suklumpame, Jis vis tiek šaukia mums: „Ateikite pas Mane, Aš jus išlaisvinsiu. Ateikite pas Mane, Aš suteiksiu jums atgaivą“. Kai baiminamės tam tikrų savo gyvenimo sričių, Jis primena mums, kad Jis yra didysis „Aš Esu“, sukūręs dangų ir žemę. Jis myli mus tobulai ir nepaliaujamai, niekad nesulaiko mums savo atleidimo, kai gręžiamės į Jį. Jis yra toks pats vakar, šiandien ir per amžius!

Jėzau, ačiū Tau, kad myli mane pilnutinai. Tu gyvenai besąlyginės meilės gyvenimą, Tu kasdien lieji meilę. Ačiū Tau, kad atleidi man ir nuplauni mane. Visa šlovė Tau, Jėzau, už Tavo neįveikiamą įsipareigojimą išlaisvinti mane.


Ez 37, 21–28; Jer 31, 10–13