Ketvirtadienis, balandžio 6

Pr 17, 3–9

Per pastaruosius kelis dešimtmečius genealogija – savo šeimos šaknų tyrinėjimas – peraugo į labai populiarų laiko leidimo būdą. Atrodo, vyrauja nepasotinamas troškimas sužinoti, iš kur esame kilę, kad geriau suprastume, kas esame šiandien. Tyrinėjimas mesta mums iššūkį, nes detalių duomenų ne visada galime aptikti, ir tyrinėtojas dažnai patenka į aklavietę. Tačiau atlygis būna didžiulis, jei imame geriau suvokti savo šaknis ir labiau vertinti savo paveldą.

Tai tinka kalbant ne tik apie žemiškąjį paveldą, bet ir apie tikėjimo paveldą. Atsekti savo dvasinę giminės liniją nėra taip sudėtinga ir nekelia tiek daug iššūkių kaip savo asmeninės kilmės linijos nustatymas, kadangi visos genealoginės tikėjimo šakos mus veda prie Abraomo, mūsų tikėjimo tėvo. Dievo tautos istorija, apimanti ir mus, prasidėjo, kai Dievas pažadėjo Abraomui, jog padarys jį „daugybės tautų protėviu“ (Pr 17, 4). Šiandien visi mes, kurie esame kilę iš daugybės tautų ir įsitraukėme į Bažnyčią per tikėjimą ir Krikštą, esame to pažado paveldėtojai. Visi mes esame Abraomo įpėdiniai!

Nepaisant artimo ryšio, mus siejančio su žydų tauta, santykiai tarp žydų ir krikščionių ne visada buvo taikingi. Iš pat pradžių Bažnyčia susidūrė su stipriu kelių žydų pasipriešinimu, beje, be daugelio kitų dalykų, nuvedusia šv. Paulių į kankinystę. Tačiau neigiamas krikščionių atliepas truko ilgiau ir atnešė daug daugiau žalos. Tam tikruose krikščionių sluoksniuose vyravo sena tradicija, dabar visiškai paneigta, skelbti, jog Dievas atmetė žydus, kadangi kai kurie iš jų atmetė Jėzų. Toks skelbimas ilgainiui turėjo įtakos siaubingiems persekiojimams ir tik neseniai žaizdos tarp abiejų tautų pradėjo gyti.

Velykoms artinantis, stenkitės kiek įmanoma pašalinti prietarus ir kaltinimus mūsų vyresniųjų brolių ir seserų Dievo šeimoje. Atminkite: Dievas išrinko juos ir pamilo pačioje pradžioje ir Jo dovanos bei kvietimas yra „neatšaukiami“ (Rom 11, 29). Visi esame tos pačios kilmės ir siekiame to paties tikslo: amžinybės mūsų Dievo – Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievo – akivaizdoje. Kokia nuostabi bus ta diena, kai galiausiai visa tai išsipildys!

Tėve, suteik išminties ir meilės, kurios padėtų visiems žmonėms užmegzti įpareigojantį ryšį su Tavimi, mūsų dangiškuoju Tėvu.


Ps 105, 4–9; Jn 8, 51–59