Trečiadienis, kovo 2

Įst 4, 1. 5–9

Tačiau būk atidus ir nuoširdžiai saugokis, kad neužmirštum dalykų, kuriuos matei savo akimis, ir kad neleistum jiems išslysti iš savo širdies per visas gyvenimo dienas (Įst 4, 9).

Filme apie Liūtą karalių yra vaizdelis apie liūtuką Simbą, kurį aplankė jo mirusio tėvo vėlė, liepusi nepamiršti savo kilmės. Simba, šalinęsis vaidmens būti teisėtu karaliumi, tėvo įtikintas grįžo prie Didžiosios uolos ir nugalėjo savo blogąjį dėdę, kuris buvo pasiglemžęs sostą ir nuniokojęs karalystę.

Įsivaizduokite, kokia didi ir galinga yra atminties dovana. Kiekvieną dieną bei akimirką mes darome sprendimus, remdamiesi savo atmintimi. Mes atsimename, kai buvome pakylėti ir ėmėme suvokti, kas dera ir kas ne. Atsimename, kai įskaudinę savo šeimos narį sulaukėme tokio pat šiurkštaus atsako ir dėl to ilgai mąstėme apie šį savo poelgį. Taip pat atsimename, kaip gera buvo padėti stokojančiam, todėl esame pasirengę vėl tai daryti. Mūsų atmintis, ko gero, labiau nei kuris kitas mūsų gebėjimas pagrindžia visus mūsų sprendimus bei poelgius.

Taigi kaip svarbu kviesti Šventąją Dvasią į savo atmintį ir prašyti Jos gydančio bei stiprinančio prisilietimo! Taip pat svarbu leisti Jai numaldyti visas mūsų praeities žaizdas, išvyti pyktį bei pripildyti mūsų atmintį meilės bei gailestingumo!

Dievas nori išlaisvinti mūsų atmintį, kad atmintume visus nuostabius dalykus, kuriuos Jis yra mums pažadėjęs Šventajame Rašte, ir kad jie taptų mūsų gyvenimo pamatu. Skausmingiems prisiminimams išlindus į paviršių, negrūskite jų gilyn. Išgyvenkite juos, tačiau kartu su Jėzumi. Įsivaizduokite Jį jus žeidžiančioje situacijoje, kaip Jis prieina prie jūsų, apkabina ir stiprina bei guodžia. Pasakykite Jam, kaip ši situacija žeidžia jus, leiskite suminkštinti jūsų širdį. Nors niekuomet nepamiršite jus įskaudinusio įvykio, šio prisiminimo skausmas išnyks ir galėsite žvelgti į ateitį kupini vilties ir tikėdami Dievo pažadų išsipildymu.

Jėzau, Tavo veikla pasaulyje bei mano gyvenime yra tokia galinga. Padėk man nuolat atsiminti Tavo gerumą bei gailestingumą. Apsaugok mane nuo velnio melo. Savo Dvasia pripildyk mano protą gerų dalykų, kuriuos pažadėjai. Viešpatie, pasitikiu Tavimi!


Ps 147, 12–13. 15–16. 19–20; Mt 5, 17–19