Pr 1, 1–19

Pradžioje Dievas (Pr 1, 1).

Pasaulio Kūrėjas yra vienatinis Dievas, teigiama pirmuosiuose Biblijos skyriuose. Šis požiūris ryškiai skiriasi nuo senovės Artimųjų Rytų religijų. Pasak Babilono, Kanaano ir Egipto mitų, pasaulį kūrė daugybė dievų ir deivių, turėjusių įvairius, kartais net groteskiškus, vaidmenis. Bet žydai suprato, kad visa kūrinija – tai vienos aukščiausios dievybės darbas: „tuomet Dievas tarė: „Tebūnie šviesa!“ ir šviesa pasirodė“ (Pr 1, 3). Dievas sukūrė net ir laiką, atskirdamas šviesą nuo tamsos: „Atėjo vakaras ir išaušo rytas, pirmoji diena“ (Pr 1, 5). Jis parodė aukščiausiąją valdžią pavadindamas savo kūrinius vardais: „Dievas pavadino sausumą Žeme, o vandenų telkinį Jūromis“ (1, 10).

Kai kurie senovės mitai žemę ir žmoniją  vaizduoja kaip besivaržančių blogio ir gėrio dievų bendrą darbą.  Pradžios knygoje Dievas viskam vadovauja  labai ramiai ir apgalvotai. Šio vienintelio Dievo nurodymai visiškai nechaotiški.

Himnais ir poezija pirmajame Pradžios knygos skyriuje skelbiama mums aiški žinia. Visata nėra atsitiktinė buveinė ar kovos tarp gėrio ir blogio dievų padarinys. Visatą sukūrė ir valdo vienas visagalis Dievas, nuoširdžiai besirūpinąs savo kūrinija, apdovanojantis ją meile ir viltimi.

Nėra nieko nepavaldaus Dievui. „Pradžioje“ kurdamas Dievas įdiegė planą, kuris ir dabar mumyse veikia. Mes esame saugūs, kai vienijamės su Jo valia ir paklūstame Jo įsakymams. Tik mūsų nuopuoliai kliudo Dievui vesti mus prie galutinio mums numatyto tikslo – buveinės vienybėje su Dievu. Kai mūsų gyvenimas atitinka Dievo sumanymus ir tikslus, galime pažinti dievišką ramybę. Garbinkime nuostabų visatos Viešpatį, nusprendusį nuo pat pradžių dalytis savo meile su mumis!

Viešpatie, tai Tavo sukurta diena! Aš priklausau Tau, žinodamas, kad visi, kurie Tau atsiduoda, randa džiaugsmą ir ramybę šioje žemėje ir amžinai.

Ps 104, 2. 5–6. 10. 12. 24. 35;
Mk 6, 53–56