Skleidimas pasaulyje

„LKB Kronikos“ reikšmė buvo ypač didelė užsienyje, leidinys informavo pasaulio visuomenę apie tikinčiųjų padėtį anapus totalitarinės sistemos uždangos. Lietuvoje „Kronika“ dauginta palyginti nedideliais tiražais. Dėl intensyvaus KGB sekimo ir būtinos konspiracijos Lietuvoje „Kronika“ negalėjo pasiekti labai plačių visuomenės sluoksnių. Vienas iš svarbiausių „Kronikos“ leidėjų uždavinių buvo perduoti naujai išleistus numerius į Vakarus (JAV), iš kur ji paplisdavo įvairiais žiniasklaidos kanalais. Sovietų okupuotos Lietuvos žmonės galėjo išgirsti „Kronikos“ informaciją, skelbiamą per laisvojo pasaulio radijo stotis. Anot arkivyskupo S. Tamkevičiaus, pirmuosius „Kronikos“ numerius jis perduodavo per Maskvos disidentus Čikagoje leidžiamam dienraščiui „Draugas“, vėliau Lietuvių katalikų religinės šalpos (LKRŠ) organizacijai. Pagal „Draugo“ publikacijas Vatikano ir „Laisvės“ radijas rengė transliacijas į Lietuvą. Kun. Kazimieras Pugevičius nuo antrojo „Kronikos“ numerio pradėjo versti ją į anglų kalbą. „Amerikos lietuvių kunigų vienybė“ finansavo angliškojo vertimo leidybą atskirais sąsiuviniais, po to dešimties „Kronikos“ numerių išleidimą viename tome. (Vėliau „Kronikos“ leidyba ir vertimu rūpinosi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti sąjunga“.) Kun. K. Pugevičius pirmasis ėmėsi leisti „Kroniką“ atskirais numeriais. Jo iniciatyva visi „Kronikos“ numeriai buvo išleisti 1000 egz. tiražu ir išsiuntinėti į Europą, Šiaurės ir Pietų Ameriką ir Australiją, kur buvo susibūrę daugiau lietuvių. Kun. K. Pugevičiui 1976 m. perėmus LKRŠ reikalų vedėjo pareigas, buvo užmegzti ryšiai su „LKB Kronikos“ leidėjais Lietuvoje ir pradėta teikti jiems parama. 1980 m. LKRŠ veiklą papildė Lietuvių informacijos centras. Gintės Damušytės dėka šis centras užmezgė ryšius su kitomis pasaulinėmis organizacijomis, ginančiomis žmogaus teises. „LKB Kronika“ būdavo perduodama nebe į „Draugo“ redakciją, bet tiesiog į LKRŠ informacijos centrą Brukline, Niujorke. Paprastai Brukliną ji pasiekdavo po poros mėnesių nuo pasirodymo Lietuvoje. „Kronikos“ leidyba atskirais sąsiuviniais buvo pranašesnė palyginti su vėliau knygomis leidžiama „Kronika“ tuo, kad sąsiuviniais pateikiamos žinios būdavo palyginti šviežios. 1984 m. „Amerikos lietuvių kunigų vienybė“ perleido „Kronikos“ leidimą anglų kalba atskirais numeriais LKRŠ organizacijai.

1972 m. buvo įsteigta „LKRŠ rėmėjų“ organizacija, į ją įtraukti išeivijos pasauliečiai ne tik iš JAV. „LKRŠ rėmėjų“ vyriausiosios valdybos pirmininko kun. Kazimiero Kuzminskio iniciatyva nutarta „Kroniką“ versti į kitas kalbas ir platinti. 1973 m. buvo nutarta „Kroniką“ leisti knygomis po kelis numerius viename tome. Pirmuosius tris tomus išleido „LKRŠ rėmėjų“ sąjunga. Vėliau ši organizacija buvo pavadinta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikoms leisti sąjunga“, o dar vėliau – „Lietuvos Kronikos Sąjunga“ (LKS). Ji išleido likusius IV –X „LKB Kronikos“ tomus. Pirmasis „LKB Kronikos“ tomas išleistas 1974 m. I –VI tomai išleisti 5000 egz., o vėlesni – 3000 egz. tiražu. Paskutinis, dešimtasis, „LKB Kronikos“ tomas išleistas 1992 m. Be to, LKS išleido tris „Kronikos“ tomus ispanų ir du anglų kalba. Dr. Konstantino Gulbino OFM iniciatyva pirmieji „Kronikos“ numeriai buvo išleisti vokiškai. Mons. Vincas Mincevičius dalį „LKB Kronikų“ išvertė į italų kalbą ir, remiant LKS, išleido du „Kronikos“ tomus itališkai. Pustrečio „Kronikos“ tomo išversta į prancūzų kalbą. Vertimu į prancūzų kalbą rūpinosi prel. Jonas Petrošius. Kun. Pranas Gavėnas išvertė 32-ąjį „Kronikos“ numerį į portugalų kalbą ir išleido Brazilijoje. „Kronika“ užsienio kalbomis buvo siuntinėjama į 138 valstybėse esančias institucijas bei tarptautines organizacijas.