Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Žemaičių Kalvarija
Aušros Vartai
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai
Maldingos kelionės
Atlaidai
Elgetos per atlaidus
Knygnešiai per atlaidus
Votai
Kryžiaus kelias

Elgetos per atlaidus

Elgeta prie Aušros Vartų

Nuo XVIII a. Lietuvoje Lenkijos pavyzdžiu šelptiniems žmonėms imtos prie bažnyčių steigti „špitolės“. Jų gyventojai patarnaudavo bažnyčioje: rūpinosi švara, skambino varpais. Kunigo išmokyti religinių giesmių špitolininkai eidavo į kaimus ne tik aukų rinkti, bet ir giedoti. Pamažu įsigalėjo paprotys, kad ir paprasti elgetos įžengę į namus pagieda religinę giesmę. Į didžiuosius – Šilinės, Žemaičių Kalvarijos – atlaidus susirinkdavo dešimtys ir net šimtai elgetų. Jie šlovindavo Dievą ir prašydavo išmaldos.

Spaudos draudimo laikais elgetomis per atlaidus mėgdavo persirengti knygnešiai.

Įvairūs valkatos ir apgavikai neretai atlaidų metu sukeldavo riaušes, todėl klebonai stengėsi palaikyti tvarką:

Žemaičių vyskupai atvejų atvejais įsakė kiekvienam klebonui, kad savo parakvijos pavargėlius suvadinęs, atskirtų apgaudinėtojus nuo tikrai negalinčių uždirbti duonos, kad tuos pastaruosius surašytų ir savo parakvijoj žmonių dovanas rankioti teleistų.

Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystė“

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13