Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Žemaičių Kalvarija
Aušros Vartai
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai
Maldingos kelionės
Atlaidai
Elgetos per atlaidus
Knygnešiai per atlaidus
Votai
Kryžiaus kelias

Maldingos kelionės

Lietuviai maldininkai Taizé

Pirmąją organizuotą maldingą kelionę iš Vilniaus į Trakus surengė Vilniaus jėzuitai 1604 m., prašydami atitolinti badą ir marą.

Gausūs maldininkų būriai plūsdavo į Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Aušros Vartus, ypač per atlaidus. Kad nekiltų maišatis, vyskupai nuo 1742 metų ėmė kiekvienai parapijai nustatinėti, kuriomis dienomis ji gali vykti į atlaidus.

Carinė valdžia 1886–1905 metais draudė maldingas keliones (taip pat procesijas bei kitus viešus Katalikų Bažnyčios renginius).

Lietuviai lankydavo ne tik savo krašto šventoves. Paprasti žmonės pasiekdavo Čenstachovą (Lenkija), o aukštuomenė – Romą, Paryžių, net Jeruzalę. Radvila Našlaitėlis palikęs išsamų savo kelionės į Šventąją Žemę aprašymą – garsiausias lietuvių piligrimas.

Į miestelį įeinant jaunikaičiai paparčius (vėliavas) virpina, būgnais muša, patriūbočius pučia ir iš šaudyklių šaudo, o seniai su moteriškomis atsispirdami gieda ir šaukia, nes juo kuri parapija su didesniu triukšmu į miestelį įėjo, tuo didesnė buvo garbė.

Maldininkai atvykdavo traukiniais į Tytuvėnus. Visas miestelio centras buvo užstatomas laikinais lentų namukais – valgyklėlėmis. Neturtingesni gyventojai tokiu būdu neblogai užsidirbdavo. Paskui maldininkai eidavo pėsti giedodami 8 km. į Šiluvą. Kai jau pasimatydavo bažnyčios bokštas (likus 2 km) pamaldesni eidavo keliais.

Iš Šiluvos gyventojų prisiminimų

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13