Kryžių kalnas

Šį Kryžių kalną turite rodyti visai Europai, visam pasauliui.

Religinė reikšmė

Kryžius – Kristaus kančios ir žmonijos Atpirkimo simbolis. Statydamas kryžių žmogus paliudija savo ištikimybę Kristui, meldžia jo paguodos, ženklina krikščionišką žemę. Kryžių kalnas, kur dešimtis tūkstančių kryžių statė ir stato visa Lietuva, byloja krikščionių bendruomenės telkimąsi apie Kryžių, pasitikėjimą juo.

Šiuo metu tai maldininkų ir turistų lankomiausia vieta Lietuvoje, spontaniško liaudies religingumo išraiška. Po Nepriklausomybės atkūrimo Kryžių kalnas tapo nepalaužiamo tautos tikėjimo, jos patirtų kančių ir vilties emblema.

Vieta

Kryžių kalnas iškilęs tarp dirbamų žemių šalia Meškuičių kaimo, už 16 km nuo Šiaulių. Jis matomas nuo Šiaulių – (Joniškio) – Rygos plento. Tai ištįsusi iš rytų į vakarus 60 m ilgio ir 40-50 m pločio per vidurį įlinkusi kalva, iš tolo primenanti balną. Iš vienos pusės jį juosia Kulpės upelis. Iki 1993 metų šalia kalno nebuvo jokių pastatų.

Istorija

Kryžių kalnas – tai senovės lietuvių pilies vieta, kuri buvo įrengta natūralią kalvelę paaukštinus dirbtinai supiltomis žemėmis. Pagal artimiausio vienkiemio vardą archeologai jį pavadino Jurgaičių piliakalniu.

Iš kitų šventų vietų Kryžių kalnas išsiskiria tuo, kad čia nėra nei bažnyčios, nei stebuklingo paveikslo, nei kapų – kryžiai imti statyti ant kalno, kuris nepatraukia akies nei ypatinga forma, nei padėtimi. Tik daugybė padavimų tegali paaiškinti, kodėl žmonės pradėjo statyti kryžius.

Pasakojama, kad pirmuosius kryžius čia pastatė 1831 m. sukilime žuvusių sukilėlių artimieji, kuriems carinė valdžia neleido deramai pagerbti jų giminaičių kapų. Tokių kryžių dar padaugėję po 1863 m. sukilimo.

1919 m. lapkričio mėn. prie kalno lietuvių daliniai dvi dienas įnirtingai kovėsi su rusų baltagvardiečiais – bermontininkais, gindami strategiškai svarbią Šiaulių – Joniškio kelio ir geležinkelio susikirtimo vietą. Ypatingos reikšmės Kryžių kalnas įgijo sovietiniais metais, kai tapo anonimiško, bet stebinamai atkaklaus žmonių pasipriešinimo režimui vieta.

Dabartis

Kryžių kalnas išgarsėjo visame pasaulyje, kai čia 1993 m. rugsėjo 7 dieną apsilankė Jonas Paulius II. Popiežius labai susigraudino pamatęs kryžių, kažkieno pastatytą meldžiant jam sveikatos po pasikėsinimo 1981 m. Rengiantis Šv. Tėvo apaštališkajai kelionei 1993 m. priešais Kryžių kalną pastatyta koplyčia, kurioje Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias dalyvaujant 100 tūkst. maldininkų.

Priešpaskutinį liepos sekmadienį čia vėl atgaivinti Kryžių kalno atlaidai.

1994 m. Šv. Tėvas paragino pranciškonus pasistatyti šalia Kryžių kalno vienuolyną.

Kryžiai jau nebeišsitenka ant kalno, jie buvo ne kartą skaičiuoti. Iš dygstančių kryžių galima skaityti asmeninių ir viešų nelaimių istoriją. Pavyzdžiui, čia iškilo kryžius po kelto „Estonija” žūties.

Atspindžiai kultūroje

Sovietiniais metais Kryžių kalnas oficialiai „neegzistavo”, tačiau būta nelegalios literatūros. Apie jį imta gausiai rašyti, kalbėti, publikuoti nuotraukas, piešti ir t. t. po Nepriklausomybės atgavimo, o ypač po Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės.