Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Žemaičių Kalvarija
Aušros Vartai
Aušros Vartų paveikslas
Aušros Vartų paveikslo kilmės versijos
Vilnių užėmus švedams
Aušros Vartų paveikslo vainikavimas
Viešas gerbimas
Adomas Mickevičius apie Aušros Vartų Dievo Motiną
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai

Vilnių užėmus švedams

Vilniaus panorama

Švedai užėmė Vilnių 1702 m. balandžio 5 d.

Anot amžininkų pasakojimų, jų sargyba įsikūrusi Aušros Vartuose, vaikiusi žmones, ateinančius garbinti Švč. M. Marijos, o patys susikūrę ugnį gėrę ir dainavę nešvankias dainas. Didžiojo Penktadienio naktį staiga sunkios geležinės vartų durys, kurias vos keli vyrai pajėgdavo atverti, kritusios ant kareivių ir du iš jų užmušusios vietoje, o kiti du mirę nunešti į stovyklą.

Po dviejų dienų Vilniaus pilies gynėjas Antanas Novosielskis pavedė save Aušros Vartų Marijos globai, su nedideliu būriu puolė vartuose įsikūrusius švedus ir juos išvijo. Dėkodamas už pergalę, Novosielskis pakabino prie paveikslo sidabrinę lentelę su iškalbingu įrašu…

Geležinių vartų jau seniai nėra, bet Novosielskio lentelė tebekaba Aušros Vartuose.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13