Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Žemaičių Kalvarija
Kryžiaus kelias
Kryžiaus kelio įkūrimas
Švč. M. Marijos paveikslas
Žemaičių Kalvarijos giesmės
Aušros Vartai
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai

Žemaičių Kalvarijos giesmės

Žemaičių būgnininkas atlaiduose

Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelyje giedamas giesmes bei maldas, vadinamuosius „Žemaičių Kalvarijos kalnus“, vysk. J. Tiškevičiaus paliepimu išvertę bei parašę Žemaitijos dvasininkai. Kultūros istoriko M. Biržiškos teigimu, šį darbą galėję atlikti kun. dominikonas Jurgis Kasakauskis ar kun. jėzuitas Pranciškus Šrubauskis.

Greta lotyniškų ir lenkiškų tekstų vertimų, baigiamojoje „Žemaičių Kalvarijos kalnų“ dalyje giedamos dvi originalios giesmės: „Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga“ ir „Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia“.

Vysk. Motiejus Valančius veikale „Žemaičių vyskupystė“ mini, kad jau 1644 m. Kalvarijoje dominikonai lankė koplytėles ne vien giedodami, bet ir grodami muzikos instrumentais. Įvairūs XVII–XIX a. šaltiniai liudija, kad žemaičiai garsiai giedamas (šaukiamas) katalikiškas giesmes palydėdavę senoviniais muzikos instrumentais: kanklėmis, birbalais, lamzdžiais, būgnais, mediniais trimitais.

Istoriko Simono Daukanto teigimu, „tų trimitų balsas yra graudžiai malonus, daugiau rūstas, nekaip linksmas, keliąs klausantiems aitrą ir gailesį“ („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, 1845 m.).

XIX a. senuosius medinius muzikos instrumentus ėmė keisti variniai pučiamieji, tačiau pati muzikavimo tradicija, giesmių ir instrumentinio pritarimo melodijos bei stilius buvo išsaugotas.

Karaliene Maloninga, Kalvarijoj stebuklinga

Pasiklausykite pirmųjų dviejų giesmės posmų garso įrašo (253 kb).
Atlieka folkloro ansamblis „Ūla“ (vadovai J. Bukantaitė, E. Virbašius) ir Kretingos šv. Antano religijos studijų instituto folkloro ansamblio triūbininkai (vadovas A. Motuzas). Instrumentai: birbynė, lamzdelis, kanklės ir triūbos. 1993 m. įrašas.

Karaliene Maloninga,
Kalvarijoj stebuklinga,
Išgirski Tu mus, prašančius,
Malonių Tavo trokštančius,

Guodi visus ir globoji,
Malone šelpt nenustoji;
Globoki mus, vargšus vaikus,
Tavim taip pasitikinčius.

Kas tik Tave čion maldavo,
Išmeldė malonių Tavo.
Išgelbėjai Tu visados kiekvieną,
Spaudžiamą bėdos.

Tavo malone ligoti
Yr nuo ligų išvaduoti;
Šlubi, raiši, kurti, akli
Pagalba Tavo stebisi.

Būk visada Žemaitijoj
Tarsi savoj viešpatijoj.
Globok, padėk čia Tu visiems,
Kaip savo kūdikiams tikriems.

(Iš viso 10 posmų)

Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia

Pasiklausykite pirmųjų dviejų giesmės posmų garso įrašo (290 kb).
Atlieka folkloro ansamblis „Ūla“ (vadovai J. Bukantaitė, E. Virbašius) ir Kretingos šv. Antano religijos studijų instituto folkloro ansamblio triūbininkai (vadovas A. Motuzas). Instrumentai: birbynė, lamzdelis, kanklės ir triūbos. 1993 m. įrašas.

Dangaus Karaliaus Motina švenčiausia,
Iš kūrinijos Tu pati skaisčiausia!
Imk garbę, šlovę iš žmonių kaltųjų,
Tau paklusniųjų.

Tu mūsų kraštą visada mylėjai,
Jį savo garbei skirti panorėjai:
Garbingą vietą padarei šventove
Jau nuo senovės.

Esi laiminga, žeme Kalvarijos,
Kuriai apreikšta sopuliai Marijos
Ir Jėzaus kančios prie kelių ir vietų,
Kraujas kur lieta.

Tegul Žemaičių žemė giesmes gieda,
Tegul iš džiaugsmo ašaros jai rieda:
Globa Marijos ją kasdieną lydi –
Meilė Jos didi.

(Iš viso 11 posmų)

Žemaitiškoms religinėms giesmėms plačiai pasklisti padėjo elgetos.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13