Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Žemaičių Kalvarija
Kryžiaus kelias
Kryžiaus kelio įkūrimas
Švč. M. Marijos paveikslas
Žemaičių Kalvarijos giesmės
Aušros Vartai
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai

Švč. M. Marijos paveikslas

Žemaičių Kalvarijos bažnyčios Švč. M. Marijos paveikslas su aptaisais

Jį kaip stebuklingą jau 1650 m. mini istorikas Albertas Vijūkas-Kojalavičius:

Esą 1648 m. miręs kilmingo žemaičių pono Lvovičiaus sūnus. Tėvas padaręs įžadą aplankyti Gardų kalnus drauge su sūnumi, jei jis atgytų, ir pėsčias apeiti Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią. Sūnus atgijęs ir abu dalyvavę tų metų atlaiduose, dėkodami Dievui ir Švč. M. Marijai.

Paveiksle vaizduojama Švč. M. Marija su prie jos besiglaudžiančiu kūdikiu. Pieštas ant drobės, kuri užtempta ant raudonu aksomu išmuštos lentos. Paveikslą dengia sidabrinis paauksuotas rūbas.

Paveikslą iš Romos parvežęs būsimasis vienuolyno prioras Petras Pugačevskis:

Studijuodamas Romoje jis gyvenęs dominikonų ligoninėje, kur kabojęs šis paveikslas. Petrui naktimis į jį bežiūrint, kartais Marijos ir Sūnaus galvas gaubdavusi nežemiška šviesa. Kai Petras prie šio paveikslo išmeldęs pasveikimą vienam draugui, supratęs, kad paveikslas – stebuklingas. Išprašęs vienuolių, kad leistų parsivežti Lietuvon. Tapęs Žemaičių Kalvarijos vienuolyno prioru Petras paveikslą pakabinęs didžiajame bažnyčios altoriuje.

Paprastomis dienomis jį dengia kitas – Švč. M. Marijos Apreiškimo paveikslas.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13