Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
ŠVENTOS VIETOS IR PILIGRIMYSTĖ

Šiluva
Švč. M. Marijos apsireiškimas
Šiluvos bažnyčia
Šiluvos Švč. M. Marijos paveikslas
Apsireiškimo koplyčia
Šilinės atlaidai
Žemaičių Kalvarija
Aušros Vartai
Kryžių kalnas
Atlaidai ir maldininkai

Šiluva

Religinė reikšmė | Vieta | Istorija | Dabartis | Atspindžiai kultūroje

Šiluvos bažnyčios Švč. M. Marijos paveikslas

Daugybė žmonių, geidžiančių pagalbos nuo Marijos, kas dieną plūdo į Šidlavą ir mažne visi datyrė, ko norėjo.

Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystė“

Religinė reikšmė

Mažas Šiluvos miestelis jau nuo XVI amžiaus garsėjo stebuklingu paveikslu ir Švč. M. Marijos gimimo (rugsėjo 8 d.) – Šilinės atlaidais. Čia, kiek žinoma, anksčiausiai Europoje apsireiškė Švč. M. Marija, be to, Šiluvoje Ji pirmą ir vienintelį kartą krikščionybės istorijoje pasirodė bei kalbėjosi su kitos tikybos žmogumi – kalvinu. Dievo Motinos apsireiškimo vieta ir yra svarbiausias pamaldumo objektas. Keliais eidami aplink ją žmonės prašo užtarimo, sveikatos, paguodos.

Vieta

Šiluva įsikūrusi sausose smėlingose žemėse. Jos apylinkės kalvotos, apaugusios pušimis. Nuo žodžio „šilas“ vietovė ir gavo savo dabartinį pavadinimą. Netoliese teka Maironio apdainuota Dubysa. Už 9 kilometrų esantys Tytuvėnai garsūs savo ežerais.

1998 metais miestelyje gyveno tik 1300 gyventojų, bet atlaidų metu jis išauga į daugiatūkstantinį miestą.

Istorija

Šiluva ėmė garsėti, kai 1457 m. vietos dvarininkas Petras Gedgaudas pastatė Šiluvos bažnyčią ir jai dovanojo stebuklingą Švč. M. Marijos paveikslą.

XVI a. viduryje Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas. Tačiau kol stovėjo senoji katalikų bažnyčia, į Šiluvos atlaidus suplaukdavo maldininkai net iš kaimyninės Prūsijos, kur protestantizmas tapo valstybine tikyba. Tai kėlė pastorių nepasitenkinimą. Katalikų bažnyčia buvo sugriauta. 1591 m. dvarininkė Sofija Vnučkienė perpirko Šiluvos dvarą su miesteliu bei užrašė jį vietos kalvinams.

Kanauninkas Jonas Kazakevičius Smolka buvo paskirtas Šiluvos klebonu de jure. Po Švč. M. Marijos apsireiškimo radęs bažnyčios fundacijos dokumentus, jis 1612 m. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės grąžinimo katalikams ir 1622 m. bylą laimėjo. Tapęs klebonu de facto, senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Švč. M. Marijos paveikslas buvo viešai rodomas tik nuo 1629 m., pasitraukus švedams. 1669 m. kalvinai patyrė lemiamą smūgį: jie susivaidijo su katalikais dėl sklypų šalia Švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčios ir ginčo metu peršovė katalikų dvasininką bei koplyčioje kabantį Kristaus paveikslą. Už tokią šventvagystę paskirta didžiulė piniginė bauda Šiluvos kalvinus galutinai išsekino. 1760–1775 metais buvo pastatyta nauja puošni katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. M. Marijos gimimo mažoji bazilika.

Carinės Rusijos valdžia norėjo miestelio aikštėje priešais bažnyčią statyti cerkvę, bet klebonas nusipirko visą aikštę ir ten pastatė iš Sankt–Peterburgo atvežtą Švč. M. Marijos statulą.

Pirmosios Nepriklausomybės laikais Lietuvoje rugsėjo 8 d. buvo ne tik religinė, bet ir valstybinė šventė, nes tai – Vytauto Didžiojo karūnavimui paskirta diena.

Sovietiniais metais valdžia kaip galėdama trukdė maldininkams dalyvauti atlaiduose: milicininkai kabinėdavosi prie vairuotojų, užtverdavo net šunkelius. Miestelio aikštėje vietoje Marijos statulos buvo pastatytas paminklas „Už Tarybų valdžią žuvusiems šiluviškiams“.

Dabartis

1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas.

1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. Jis meldėsi Šiluvos Švč. M. Marijos apsireiškimo koplyčioje, dalyvavo žodžio liturgijoje Švč. M. Marijos gimimo mažojoje bazilikoje.

Šiandien visą savaitę ir ilgiau trunkantys Šilinės atlaidai yra vienas svarbiausių religinių ir kultūrinių Lietuvos gyvenimo įvykių.

Atspindžiai kultūroje

Šiluvos atlaidai buvo kultūrinio gyvenimo centras: dar 1828 m. čia platinti lietuviški elementoriai, vėliau M. Valančiaus, S. Daukanto knygos, maldaknygės. Lietuviškos spaudos draudimo laikais Šilinės atlaidus labai pamėgo knygnešiai – jų susirinkdavo apie 200. Tiesa, jų gaudyti atvažiuodavo ir apie 300 žandarų.

Šiluva įkvėpė nemažai poezijos kūrinių: K. Bradūno „Šiluva“, „Šventoji kelionė“; K. Grigaitytės „Šiluvoje“, „Ave, Marija“, „Nenuženk nuo akmens“; M. Bavarsko „Ligonių sveikata“.

Iš prozos kūrinių žinomiausi Žemaitės apsakymas „Kelionė į Šidlavą“ apie 1906 metų atlaidus, kan. J. Rupeikos „Kermošius Šidlavoje“. Rašytojai vaizdžiai pasakojo apie į atlaidus susirenkančius elgetas (ubagus).

Šiluvos Švč. M. Marijos atvaizdų galima rasti daugelyje išeivijos lietuvių bažnyčių Čikagoje, Elisabethe, New Yorke, Marquette Parke (JAV), Altoettingene (Vokietija), Absame (Austrija), Rosario (Argentina), Montevideo (Urugvajus). Ten švenčiami ir Šilinių atlaidai.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13