Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
PAGONYBĖ IR KRIKŠČIONYBĖ
LIETUVOS CHRISTIANIZACIJA
Krikščionybė ir baltų kraštai
Krikščionybė Mindaugo laikais
Kunigaikščiai ir vienuoliai
Lietuvos krikštas
Žemaičių krikštas
KATALIKYBĖ IR STAČIATIKYBĖ
BAŽNYČIOS REFORMA
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
ŽYMIAUSI RELIGINIAI VEIKĖJAI

Žemaičių krikštas

Popiežius Martynas V (1417–1431)

Žemaičių kelias krikščionybėn buvo ypač komplikuotas. Pradedant Mindaugu ir baigiant Jogaila bei Vytautu, žemaičiai buvo dovanojami ordinui, bet pastarasis jų nekrikštijo. Tik po Žalgirio mūšio imtasi krikšto akcijos. Vytautas ir Jogaila 1413 m. rudenį iš Kauno su kunigais ir vienuoliais nuplaukė iki Dubysos. Iš čia lankė didesnius žemaičių centrus. Visuotiniame Bažnyčios susirinkime Konstancoje žemaičių delegacija įrodinėjo, jog Vytautas ir Jogaila rūpinai jų krikšto reikalu. Pasiuntiniai taip pat siekė, kad susirinkimas pavestų Vilniaus ir Lvovo vyskupams įkurti Žemaičių vyskupiją. Savo skundą ir prašymus žemaičių delegacija perskaitė 1416 m.

Vilniaus ir Lvovo vyskupai žemaičių krikštyti išvyko 1417 m. vasarą. Medininkuose (Varniuose) jie konsekravo katedrą, įsteigė iš 6 kanauninkų susidedančią kapitulą, konsekravo vyskupą Motiejų Trakiškį. 1418 m. vasario 1 d. visa tai buvo pranešta Konstancos susirinkimui. Jogailą ir Vytautą pasveikino popiežius Martynas V. Prireikė maždaug keturių šimtmečių, kad būtų padėtas visos Lietuvos christianizacijos baigiamasis taškas.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13