Atgal į pirmą puslapįLIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
PAGONYBĖ IR KRIKŠČIONYBĖ
LIETUVOS CHRISTIANIZACIJA
Krikščionybė ir baltų kraštai
Krikščionybė Mindaugo laikais
Kunigaikščiai ir vienuoliai
Lietuvos krikštas
Žemaičių krikštas
KATALIKYBĖ IR STAČIATIKYBĖ
BAŽNYČIOS REFORMA
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
ŽYMIAUSI RELIGINIAI VEIKĖJAI

Krikščionybė ir baltų kraštai

Netimero krikštas. Mykolo Arkangelo Palonio freska Pažaislio Švenčiausiosios M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje

Ilgus šimtmečius Evangelijos šviesa Europoje sklido iš pietų ir vakarų į šiaurės ir rytų žemes. 496 m. krikštą priėmė Chlodvigo frankai, po šimto metų – anglosaksai. Iš šių tautų kilę apaštalai krikščionybę nešė tolyn. VIII a. pirmoje pusėje Vokietijoje Bažnyčią organizavo šv. Bonifacas Vinfrydas. IX a. Evangelija išplito tarp bulgarų, moravų ir čekų. Kiek vėliau iš čekų 966 m. krikščionybė pateko į Lenkiją, o 988 m. per bulgarus bizantišku pavidalu ją priėmė Kijevo valstybė.

Lietuvos plotai vis dar skendėjo pagonybėje. Tiesa, Vakarų kultūra pamažu plito už Elbės. Otono I 968 m. įsteigtoji Magdeburgo arkivyskupija su jai priklausančiomis trimis vyskupijomis turėjo nešti krikščionybę tolyn į rytus. IX a. Hamburgo vyskupas šv. Ansgaras Kristaus mokslą skleidė Holšteino – Šlezvigo žemėje ir Švedijoje. Paliudyta, jog jis kartu su normanų pirkliais lankėsi Kurše. Tačiau skandinavų misijos tarp baltų nėra žinomos. Lietuva pirmą kartą paminėta tik 1009 m. Tai padarė vokiečių Kvedlinburgo analai. Juose aprašyti įvykiai, susiję su misionieriaus šv. Brunono Bonifaco nužudymu. Genties vadas Netimeras, turintis 300 vyrų kariauną, priėmė krikštą. Tačiau būta stiprios opozicijos, kuri nužudė misionierių. Kiek anksčiau, 997 m., Prūsuose buvo nužudytas Prahos arkivyskupas šv. Adalbertas.

Sėkmingiau misijų darbas sekėsi pirmiesiems Livonijos vyskupams Meinhardui ir Bertoldui, Kristaus mokymą platinusiems XII a. pabaigoje. Meinhardas, atvertęs šiek tiek lyvių, buvo paskirtas Ikškilės vyskupu, tačiau jo tikinčiuosius dažnai puldinėjo pagonys. Vyslos pakrančių prūsus XII a. pradžioje krikščionybėn pradėjo traukti Kristijonas, kiek vėliau tapęs prūsų vyskupu. Tačiau pagonys žudė jo pakrikštytus gentainius neofitus.

Livonijos ir Prūsijos vyskupai tikėjimui ginti nutarė organizuoti kariškus ordinus. Livonijos vyskupas Albertas 1202 m. įkūrė Kalavijuočių ordiną, o vyskupas Kristijonas ir kunigaikštis Konradas 1228 m. suorganizavo Dobrinės ordiną, kurį 1230 m. pakeitė Vokiečių ordino broliai – Kryžiuočių ordinas.


LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODAį viršų | toliau

LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO TŪKSTANTMEČIO VIRTUALI PARODA
Puslapis atnaujintas 2000 06 13