Į pradžią
 

Kristaus, Visatos Karaliaus (Pantokratorius – tas, „kurio galioje yra visa“), ikona vaizduoja Kristų, sėdintį soste, Jam po kojomis Visata (plg. Apr 3, 21).
 

AUKSAS (amžina medžiaga, spindinti savita šviesa) ikonos fone simbolizuoja visa perkeičiančią Dievo šviesą. Pats fonas nurodo, kad esame slėpinio akivaizdoje, ir padaro ikoną panašią į žvilgsnį traukiančią šviesą.
 

FIGŪRA – Kristaus figūra nėra ir negali būti natūraliai vaizduojama, nes Jis jau yra perkeistas.
 

TUNIKA – raudona. Tai kraujo, t. y. gyvybės, spalva. Tai Dievo spalva, nes tik Jam priklauso gyvybė. Ši tunika perjuosta paauksuota juosta (clavus). Tai galios ženklas, kurį nešiodavo Romos imperatoriai.
 

APSIAUSTAS – mėlynas. Tai žmogiškumo spalva, simbolizuojanti žmogystę, kuria apsivilko Kristus.
 

KNYGA – atverta, Kristus ją laiko kairėje rankoje, rodo žodžius, kuriuos mums nori pasakyti: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12).
 

RANKA – Pakelta dešinioji ranka yra graikų oratorių gestas, čia jis rodo, kad Jėzus kalba; taip pat tai laiminimo ženklas.
 

VEIDAS – taisyklingas.
 

NOSIS – laiba ir pailginta. Ji rodo kryptį į viršų, Tėvo link.
 

BURNA – maža ir užčiaupta. Ji mums primena adoruojančią tylą.
 

AUSYS – vos žymios. Jos mums primena, kad turime būti dėmesingi Dievo žodžio klausytojai.
 

PLAUKAI – tankūs ir taisyklingi, panašūs į karčius. Anot Apreiškimo Jonui, Kristus yra Judo liūtas („Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala“ Apr 5, 5).
 

AKYS – Jėzaus veidas yra šviesos veidas, Jo centras – žvilgsnis. Jis žvelgia į mus („Jo akys viską apžvelgia, įdėmus žvilgsnis tiria žmones“ Ps 11, 4), kad ir mes mokėtume žvelgti į Jį kaip į veidrodį, kad būtume šventi kaip Jis.
 

AUREOLĖ, supanti Kristaus veidą, rodo Jo šventumą.
 

KRYŽIUS aureolėje rodo, kad Jis iš tikrųjų kentėjo ir iš tikrųjų prisikėlė.
 

O W N kryžiuje reiškia „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Taip Dievas save apreiškė Mozei. Tai Dievo Tėvo vardas. Būtent Jėzus Evangelijoje pagal Joną sako: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jn 14, 9).
 

IC XC – Jėzus Kristus.
 

SOSTAS, ant kurio sėdi Jėzus, yra apšviestas šviesos. Tai spindėjimo sostas, papuoštas purpuriniu pagalviu, Jo karališkos didybės ženklas.
 

DANGŪS po kojomis rodo, kad tas, kurio sostas danguose (plg. Ps 11, 4), turi galią viskam ir visiems. Jis – karalių Karalius.

MALDA KRISTUI KARALIUI

Tau dėkoju, o mano Viešpatie Dieve, nes manęs, nusidėjėlio, neatstūmei, bet padarei vertą dalyvauti Tavo šventuosiuose slėpiniuose. Tau dėkoju, nes norėjai, kad aš, nevertasis, dalyvaučiau Tavo tyriausiose dangiškosiose dovanose.

Tu, žmonių Valdove-Bičiuli, kuris už mus numirei ir prisikėlei, ir padovanojai šiuos sukrečiančius ir gaivinančius slėpinius dėl sielų bei kūnų gėrio ir pašventinimo, padaryk, kad jie ir man būtų sielos ir kūno išgelbėjimas, pergalė prieš bet kurį priešą, mano širdies akių šviesa, mano dvasios galių ramybė, tikėjimas be gėdos, nuoširdi meilė, išminties pilnatvė, Tavo įsakymų įvykdymas, Tavo malonės augimas ir dalyvavimas Tavojoje karalystėje. Padaryk, kad aš, jų saugojamas Tavajame šventume, visuomet prisiminčiau Tavo malonę ir nebegyvenčiau sau, bet Tau, mūsų Valdove ir Geradari. Ir taip pradėdamas šiuo gyvenimu su amžinojo viltimi galėčiau pasiekti nesibaigiantį poilsį, kur nesibaigia Tave švenčiančių giesmė ir gėrėjimasis reginčių neprilygstamą Tavo veido grožybę.

Tu esi, o Kristau Dieve, Tave mylinčiųjų tikrasis troškimas ir neišreiškiamas džiaugsmas, ir visa kūrinija Tau teikia garbę per amžius. Amen.

Ikonos samprata šiandieninėje Bažnyčioje

Kryžiaus kelio ikonos

Kristaus Karaliaus ikona

Klaipėdos
Kristaus Karaliaus bažnyčia

    www.lcn.lt    © Katalikų interneto tarnyba, 2003           © Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordinas, 2002