Į pradžią
Į tryliktą stotįĮ penkioliktą stotį  
Juozapas nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė jį kapo rūsyje, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
Pagal Morkų 15, 46

Užritinamas akmuo užmuša bet kokią viltį, kaip dirva priverčia supūti pasėtą grūdą, idant vieną dieną šis duotų vaisių. Akmuo užritinamas. Tai ryto sambrėškio tyla, kiekvienos pradžios tyla. Rytoj išauš diena.


Viešpatie, nebeturime žodžių, nebeturime tinkamų žodžių, nes naktis užgula mūsų gyvenimą ir mūsų tikėjimą.

Tavo tylos, Tavo nesaties akivaizdoje viskas, atrodo, praranda prasmę. Ir vis tik, Viešpatie, leisk mums ištarti Tau „ačiū“ už tai, kad taip mus pamilai.

Daugiau nieko nebebus kaip buvę.

Padaryk mus gyvais Tavo meilės liudytojais broliams, kuriems skauda, kurie kenčia sielvartą, ligą, išsiskyrimą, kivirčą... Padaryk mus Tavo meilės liudytojais kiekvieną dieną ir per amžių amžius. Amen.

Ikonos samprata šiandieninėje Bažnyčioje

Kryžiaus kelio ikonos

Kristaus Karaliaus ikona

Klaipėdos
Kristaus Karaliaus bažnyčia

    www.lcn.lt    © Katalikų interneto tarnyba, 2003           © Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordinas, 2002