Į pradžią
Į penktą stotįĮ septintą stotį  

Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, – toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, laikėme mes jį nieku. Tačiau jis mūsų negalias prisiėmė, mūsų skausmus sau užsikrovė.

Izaijo 53, 3–4a

Moteriškas natūralus poelgis. Gražu ir paprasta! Labai iškalbingas veiksmas, pasakantis daugiau už daugelį prakalbų, dažnai nenaudingų.

Veiksmas, grąžinantis orumą veidui bei gelmę žvilgsniui.

Poelgis, paliekantis Veronikos širdyje jos Dievo žvilgsnio pėdsaką.


Atleisk, Viešpatie už visus veidus,

praradusius Tavo atvaizdą.

Atleisk už visus sudarkytus veidus,

į kuriuos niekas nebedrįsta pažvelgti,

veidus, iškankintus ir iškreiptus ligos,

alkoholio, narkotikų,

veidus, sudarkytus gyvenimo, darbo, amžiaus.

Išmokyk mus, Viešpatie,

pažvelgti į savo brolius

ir jų žvilgsniuose atpažinti Tave.

Meldžiame Tave už moteris ir vyrus,

besistengiančius sugrąžinti žmogiškąjį veidą

praradusiems savo orumą.

Išgirsk mūsų šauksmą, Viešpatie,

šiandien ir kasdien per visus amžius. Amen.

Ikonos samprata šiandieninėje Bažnyčioje

Kryžiaus kelio ikonos

Kristaus Karaliaus ikona

Klaipėdos
Kristaus Karaliaus bažnyčia

    www.lcn.lt    © Katalikų interneto tarnyba, 2003           © Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordinas, 2002