PLAČIAU APIE VAMZDŽIUS:

Vamzdžiai, kartais vadinami dūdomis, yra vargonų garsų šaltinis. Pagal tai, kokiu būdu garsas kyla, vamzdžiai skirstomi į labialinius (lūpinius) ir liežuvinius. Šis garso atsiradimo būdas turi įtakos ir skambėjimo spalvai.

Vargonų vamzdžių statybai dažniausiai naudojama mediena, alavas, cinkas, rečiau švinas, varis, stiklas, popierius, plastmasė, ar net gelžbetonis (JAV iš gelžbetonio buvo pastatytas 64 pėdų vamzdis). Jie būna įvairaus didumo: nuo kelių centimetrų iki dviejų dešimčių metrų. Labialinių vamzdžių korpusai ir liežuvinių vamzdžių tubos gali būti įvairių formų. Paprastai mediniai vamzdžiai yra lygiašonio ketursienio, o metaliniai apvalios formos. Esant reikalui, pvz. vamzdžiui trūksta vietos, metaliniai korpusai ir tūbos gali būti įvairiai išlankstomi be didesnės įtakos garso kokybei.

Labialinių vamzdžių viršutinė dalis gali būti atvira, dengta ir pusiau dengta. Tai įtakoja garso aukštį. Dengtas vamzdis skamba oktava žemiau nei toks pat atviras. Pusiau dengto vamzdžio sukeltas garsas turi ir atviro ir uždaro savybių.

Vargonų skambėjimas priklauso ir nuo menzūros. "Menzūra" kilo iš lotyniško "mensura", kuris reiškia "matavimas, išmatavimas, matas, saikas, dydis, apimtis". Šis žodis yra daugiaprasmis, reiškiantis vargonų spintos, oro dėžių išmatavimą, pūtimo jėgą. Dažniausiai gi vartojamas vamzdžių išmatavimams reikšti. Taigi, "menzūra" reiškia vamzdžio korpuso ilgį, korpuso ilgio ir skersmens santykį, išpjovos ir plyšio išmatavimą, liežuviniuose vamzdžiuose - liežuvėlio ilgio, storio ir pločio santykį.

Garsas kyla reguliariai virpant elastingam kūnui. Tuo vibratoriumi vargonuose yra oro stulpas arba metalinis liežuvėlis.

Jei sudomino ir norėtumėte sužinoti daugiau, paspauskite kairėje tamsioje juostoje esančias nuorodas.