TURINYS

BENDRAI

VAMZDŽIAI

Registrai

Oro padavimas

Traktūra

Nuorodos

Tonacijų apibūdinimas pagal A. Sapalski

Kiekviena tonacija turi arba neturi spalvą. Nekaltumu ir paprastumu pasižymi spalvos neturinčio tonacijos, švelnumu, melancholiškais jausmais bemolinės tonacijos, laukine ir stipria aistra diezinės.

C-dur visiškai švari, be savybės, be spalvos, ja išreiškiama tarsi kūdikio nekaltumas, paprastumas, naivumas.

A-moll turi pamaldžios moters minkštą ir jaukų charakterį.

F-dur pažymėtas malonumo ir ramybės ženklu.

D-moll išreiškia melancholišką moteriškumą, persunktą liūdesio ir  skundo.

B-dur - palaiminta ir giedri meilė be audros,  švari sąžinė, viltis ir tikėjimas geresne ateitimi.

G-moll išreiškia nepasitenkinimą, nemalonumą, nusivylimo sąlygotą skundą, blaškymąsi uždaroje erdvėje, vienu žodžiu pyktį ir liūdesį.

Es-dur yra persunkta pasitikėjimo, pokalbio su Dievu maldos, sakytumei savo trimis B norėtų išreikšti švenčiausiąją Trejybę.

C-moll – prisipažinimas meilėje, o podraug ir nelaimingos meilės skundas, ilgesys, būtent meilės pripildytos sielos atsidūsėjimas – ši tonacija tai geriausiai išreiškia.

As-dur yra kapinių, laidotuvių, mirties, sunaikinimo, teismo ir amžinybės tonacija.

F-moll – gili melancholija, gedulo sielvartas, skurdo aimanos ir kapo ilgesys – tai ši tonacija turi savyje.

Des-dur – tai dviveidė tonacija, besiblaškanti tarp skausmo ir džiaugsmo. Kvatoti nemoka tik šypsotis, kaip ir raudoti nesugeba, tačiau yra apyverksnė. Šia tonacija retai kada išeina išreikšti būdą ir jausmus.

B-moll – tai keistuolė tonacija, apsirėdžiusi tamsiais rūbais, retai giedrios nuotaikos, priekaištaujanti Dievui ir žmonėms, nepatenkinta savimi pačia ir viskuo aplinkui. Šioje tonacijoje sakytumei galima įsiklausius išgirsti savižudybės ketinimą.

Ges-dur – tai triumfas po varginančio darbo, laisvas atokvėpis sunkiame varge, tai sunkias kovas laimėjusios sielos džiūgavimas, galų gale spinduliuojančios pergale ir įgavusios tobuliausią nuostabumą.

Es-moll - neramumo jausmas, giliausias sielos suspaudimas, juodžiausia melancholija, vienu žodžiu didžiausias širdies pergyvenimas, didžiausias jos netikrumas. Jei sielos galėtų prabilti, ko gero prabiltų šia tonacija.

H-dur yra spalvinga tonacija, iš kurios galima tikėtis laukinio aistringumo, ji apima ryškiausias spalvas. Įsiūtis, pavydas, beprotystė ir nusivylimas pilna jėga išreiškiama šioje tonacijoje.

Gis-moll – sunkiai paguodžiamas didžiausias širdies suspaudimas, vargingumo skundas. Vienu žodžiu visa tai, kas per didžiausius vargus ir pastangas ateina, ir išreiškia ši tonacija.

E-dur – joje slypi begalinis šėlsmingas džiaugsmas, besijuokianti linksmybė.

Cis-moll – susitaikinimo gailestis, nuoširdus pokalbis su Dievu, bičiuliu ir gyvenimo draugu, nepatenkintos savimi bičiulystės ir meilės dūsavimas – tai išreiškia ši tonacija.

A-dur – tai nekaltos meilės apsireiškimo, pasitenkinimo būsenos, greito įsimylėjėlių pasimatymo vilties atsisveikinant, jaunatviško linksmumo ir pasitikėjimo Dievu tonacija.

Fis-moll – tamsi tonacija, draskantis aistras tarsi šuo rūbą. Pavojus, nepasitenkinimas – jos kalba; sudaro įspūdį, jog nesijaučia savam kailyje, todėl ilgesingai siekia A-dur ramybės, arba triumfuojančios D-dur palaimos.

D-dur – Aleliuja triumfu skambanti tonacija, kovos ir pergalės tonas: todėl simfonijos, maršai, iškilmių giesmės, džiaugsmingos dainos kuriamos šioje tonacijoje.

H-moll – yra tarsi kantrybės, ramaus laukimo, pasitikėjimo Dievo Apvaizda tonacija. Todėl jos skundas yra švelnus ir niekada nepereina į įžeidžiantį sarkazmą arba nepakenčiamą verkšlenimą.  Šios tonacijos aplikatūra visiems instrumentams yra nelengva, todėl nedaug yra šioje tonacijoje parašytų kūrinių.

G-dur – visa, kas spinduliuoja idilija, ramybe, patenkinta aistra, dėkingumu ar nuoširdžia bičiulyste, ištikima meile – vienu žodžiu visi ramūs ir švelnūs širdies krustelėjimai nuostabiai šioje tonacijoje pasireiškia. Gaila tik, kad dėl tariamo paprastumo šiandien yra tinkamai neįvertinama, nekalbant apie tai, kad nėra sudėtingos ar nesudėtingos tonacijos, kad visi tariami sunkumai yra kompozitoriaus mintyje.

E-moll – naivus, nekaltas moteriškos meilės pasireiškimas, skundas be murmėjimo, atsidūsėjimas, kurį palydi keletą ašarų, prabyla į tave iš šio tono ir teikia tau būsimos laimės viltį, esančią C-dur tonacijoje. Iš prigimties šis tonas turi tik vieną spalvą, todėl jį galima palyginti su vystykluose suvystytu ir rožiniu kaspinu per strėnas perrištu kūdikiu. Iš šio tono su neišsakomu skambumu pereinama į pagrindinę C-dur tonaciją, kurioje ir širdis ir ausis randa pasitenkinimą.  

Versta iš lenkų kalbos, A. Sapalski "Przewodnik dla organistow"