Vargonų vamzdžių statybai naudojama yra mediena: pušis, eglė, klevas, liepa, ąžuolas, kriaušė, kėnis. Mediena turi būti gerai išdžiovinta: natūraliai (džiuvimo laikotarpis apie 20 metų) arba dirbtinai. Netinka šakota ir įtrūkinėjusi. Vamzdžiai yra impregnuojami ir dažomi specialiomis medžiagomis iš išorės ir iš vidaus.

Nuomonė, kad vamzdžio skambėjimas priklauso vien tik nuo menzūros, yra nepagrįsta. Medžiagos rūšis turi taip pat didelę reikšmę garso spalvai. Medienos sakingumas, rūšis, išdžiuvimo laipsnis, iš kokios medžio kamieno dalies padaryta, kaip supjautos lentos (patartina lentas pjauti ne išilgai, bet kuo statmeniau), koks jų storis (ypatingai mažiems vamzdžiams tai svarbu) - visa tai turi didelę reikšmę skambesiui.

Metaliniai vamzdžiai gaminami iš įvairių prabų alavo ir cinko.

Alavo prabos pavydžiai:

14 prabos = 14 dalių alavo + 2 dalys švino (87% alavo);
12 prabos = 12 dalių alavo + 4 dalys švino (75% alavo);
8 prabos = 8 dalių alavo + 8 dalys švino (50% alavo).

Lydinys, iš kurio daromi vamzdžiai, gali turėti labai įvairų sudėtinių metalų santykį. Alavas gali sudaryti 15, 25, 30, 40, 42, 52, 60, 70, 75, 80, 87 ir t.t. lydinio procentus.

Kuo didesnis alavo procentas, tuo lydinys yra šviesesnis, baltesnis, o kuo mažiau, tuo tamsesnis. 14 prabos vamzdžiai turi aštrų ir stiprų garsą, o 12 prabos - silpnesnį ir labiau matinį garsą.

Alavas yra minkštas ir palyginus sunkus metalas, todėl didesnių alavinių vamzdžių svoris gniuždo apatinę vamzdžio dalį. Kad to išvengti, į lydinį dedama specialios kietinančios priemaišos (pvz. antimonas) arba apatinės vamzdžio dalies sienelės išliejamos storesnės nei viršutinės dalies. Vamzdžio koja būna sustiprinama variniu sluoksniu, kuris suteikia jai tvirtumo.

Didesnių vamzdžių gamybai yra naudojamas cinkas, kuris suteikia garsui stiprumą ir skvarbumą. Šis metalas netinka pvz. fletų gamybai. Cinkas greitai oksiduojasi ir tamsėja, todėl paprastai jis padengiamas aliuminiu arba kitomis specialiomis medžiagomis.

Nėra gerai, kai alaviniai arba švininiai vamzdžiai yra pakeičiami iš cinko skardos padarytais vamzdžiais. Žinoma, cinkas yra pigesnis, tvirtesnis, tačiau vargonų skambėjimo, garso spalvos ir tembro požiūriu neprilygsta alavui, todėl naudotinas tik ypatingais atvejais. Nesant didelėms finansinėms galimybėms, vamzdžių statyboje geriau naudoti mažesnės prabos alavą, nei cinką.

Per ilgesnį laiką esantis vamzdžių sudėtyje švinas išgaruoja ir patys vamzdžiai pasidaro gniužūs, tarsi popierius gali lengvai susilamdyti. Dėl švino garavimo keičiasi garso tembras, todėl jo turintys vamzdžiai palyginus tarnauja trumpiau nei mediniai ir, tam tikram laiko tarpui praėjus, juos reikia restauruoti arba pakeisti naujais.

ATGAL