PLAČIAU APIE:

Istorija

Etimologiškai žodis "vargonai" yra kilęs iš graikiško žodžio "organon", reiškiantį " įrankį".

Vargonai yra didžiausias ir turtingiausias muzikinių spalvų, dinamikos, garsų skalės požiūriu muzikos instrumentas. Tačiau kol tokiais tapo, turėjo praeiti nemažai laiko, buvo pareikalauta daug protinių ir fizinių žmogaus jėgų.

Vargonų prototipu galima laikyti prieš penkis tūkstančius metų Kinijoje naudotą instrumentą - šengą (sheng). Šis instrumentas buvo nešiojamas, padarytas iš savotiškos oro dėžės ir bambukinių vamzdžių. Klaviatūros ir dumplių šis instrumentas neturėjo: pūsdavo plaučiais, o oro patekimas reguliuotas užspaudžiant pirštais oro dėžėje esančias skylutes.

Instrumentas, kurį galima pavadinti vargonais šiandiene prasme, buvo sugalvotas tūlo graiko Ktesibijoso (Ctesibios) III am. pr. Kr., gyvenusio Aleksandrijoje. Jie ypatingi tuo, kad vietoj dumplių naudotas vanduo, tačiau vandens vargonai dėl savo nepraktiškumo ilgainiui išnyko, o juos pakeitė odinių dumplių vargonai.

Jei sudomino, spustelkite pele ant tamsioje juostoje esančios nuorodos.

Apie tonacijas ... lyriškai!

Tonacijas fizikine prasme galima apibrėžti kaip tam tikro dažnio sutankėjusio oro "bangavimą". Galima būtų leistis į matematinius apskaičiavimus, norint nusakyti kiekvienos tonacijos savitumus.

Tačiau yra ir kitoks būdas nupasakoti kiekvienos tonacijos savybes.

Tūlas A. Sapalskis, gyvenęs 19 amžiaus pabaigoje, savo knygoje apie vargonus nusakė kiekvieną tonaciją labai originaliu humanitariniu būdu. Jo apibūdinimams būdingi antropomorfizmai, tarsi kiekviena tonacija būtų gyva būtybė, turinti savo būdą. Pavyzdžiui: "Des-dur – tai dviveidė tonacija, besiblaškanti tarp skausmo ir džiaugsmo. Kvatoti nemoka tik šypsotis, kaip ir raudoti nesugeba, tačiau yra apyverksnė. Šia tonacija retai kada galima išreikšti būdą ir jausmus".

Visą tekstą galima rasti spūstelėjus pele ant nuorodos, esančios tamsiojoje juostoje.