|
Žmogaus ausies klausos aparatas jaučia
tik tam tikrą garsinių virpesių diapazoną: maždaug
nuo 16-20 iki 16 000-20 000 virpesių per sekundę (vienas
virpesys per sekundę vadinamas vienu hercu, kuris žymimas Hz).
Mažų vaikų klausa yra jautresnė, kadangi jų ausies
būgneliai yra elastingesni, todėl jų girdėjimo
amplitudė yra platesnė. Didesnis nei 20 000 per sekundę oro
virpėjimas priklauso ultragarsiniam diapazonui, kurio žmogus jau
nebegirdi, kurį tačiau puikiai girdi daugelis gyvūnų,
pvz. šikšnosparniai.
 |
Garsą apibūdina garso
bangos ilgis, intensyvumas, greitis ir dažnis. Garso bangų
greitis ore yra maždaug 340m/s (metrų per sekundę).
Bangos ilgis, per kurį įvyksta virpesio fazės,
nustatomas bangos greitį padalinus iš virpesių dažnio.
Šiame paveikslėlyje yra grafiškai išreikšta
garso bangos aspektai:
A-E - Bangos ilgis, t.y. virpesio fazės,
kuri tolygi garso aukščiui; a - bangos amplitudė,
t..y. garso
intensyvumas, stiprumas. |
Subkontraoktavos C (32') vamzdis duoda maždaug
16 Hz garsą; didžiosios oktavos C (8') - apie 64 Hz; ir t.t. Taigi,
apskaičiavus sužinome, kad C 32' bangos ilgis yra maždaug 20,
8 m; C 16' - 10, 4 m; C 8' - 5,2 m, ir t.t.
|
Vargonų
garso šaltinis yra oro virpėjimas vamzdžiuose. Kairėje
esanti animacija atvaizduoja oro srovės judėjimą
vamzdyje(vaizdas sulėtintas).
(Jei
jos dar nematote prašom palaukti, kol ją pilnai atsiųs:
apimtis - 110 KB)
Aukštesnio spaudimo oro srovė,
išeinanti iš tarp vamzdžio kojos ir apatinės lūpos
esančio plyšio, atsimuša į čia pat
esančią viršutinę lūpą. To pasėkoje
oro srovė pradeda periodiškai svyruoti apie šią
lūpą: tai į vamzdžio vidų tai į jo
išorę. Tokiu būdu vamzdyje atsiranda tam tikro dažnio
oro virpėjimas, t.y. tam tikro dažnio oro tankio svyravimas,
kurį žmogus ausies klausos aparato, jaučiančio
šį oro slėgio svyravimą, dėka supranta kaip tam
tikro aukščio ir intensyvumo garsą.
|
Oro bangavimo dažnumas, t.y. garso aukštis, bei
intensyvumas priklauso nuo vamzdžio išmatavimų (menzūros): aukščio,
pločio (mediniai), skersmens (metaliniai), plyšio pločio, nuo
nuotolio tarp plyšio (arba apatinės lūpos) ir viršutinės
lūpos, ir t.t.
 |
Šiame paveikslėlyje
yra grafiškai pavaizduotas garso susidarymo procesas visų
vargonų mastu:
Dumplėse oras yra sutankinamas, t.y.
sudaromas didesnis oro spaudimas.
Iš dumplių sutankintas oras kanalais
keliauja į oro dėžes, kuriose yra dviejų lygių
oro judėjimas: registrinis ir toninis. Įjungus tam tikrą
registrą, kitaip vadinamą balsu, sudaroma galimybė
orui prieiti prie visų registro ar kelių registrų
vamzdžių ar vamzdžių grupių.
Nuspaudus klavišą ar jų grupę,
klavišo judesio perdavimo sistema atidaro angą ar kelias
angas, pro kurią ar kurias oras plūsteli į vamzdį
ar vamzdžius, kuriuose savo ruožtu kyla tam tikro aukštumo
garsai, sudarantys atitinkamą garsų sąskambį. Registrui
esant išjungtam ir nuspaudus klavišą ventilis yra atidaromas
ir oras patenka į oro dėžės tam tikrą skyrių,
tačiau neprieina prie vamzdžio, nes jį blokuoja registro
sklendė. |
|
