Iš "Mažosios studijos archyvų"; ne publikacijoms


 

Karl Rahner

MALDA UŽ VISŲ KRIKŠČIONIŲ SUSIVIENIJIMĄ
 

Dieve, visos vienybės priežastie ir varikli, mes šaukiamės Tavęs ir prašome: suteik krikščionių bažnyčioms, kurios viena nuo kitos atsiskyrę, tą vienybę, kuri atitinka mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valią. Mes, aišku, žinome, jog patys turime iš visų jėgų stengtis, kad ši vienybė taptų tikrove, nes krikščionių bažnyčios suskilo per mus, ne per Tave. Bet kaip tik ši užduotis yra, nepaisant nieko, Tavo malonės dovana, vienintelė galinti uždegti vienybės troškimą ir norą ją pasiekti. Ir todėl visos mūsų pastangos kaskart tegali prasidėti tik malda: suteik mums to, ko iš mūsų prašai.

Kada visos krikščionių bažnyčios išpažįsta trivienį Dievą, vieną Viešpatį ir Atpirkėją Jėzų Kristų, kada visi mes esame pakrikštyti Tavyje, trivieni Dieve, ir Tavo dieviškosios Dvasios galia, kuri (kaip tikimės) būties gilumoje mus jau užvaldė, mes vėl atgimstame amžinajam gyvenimui, jau tada tarp mūsų, krikščionių, egzistuoja ta dieviška vienybė, kuria Tu pats ir esi; ir kada meldžiame vienybės, kuri dar turi ateiti, meldžiame bažnyčių vienybės kaip įkūnyto istorinio fakto, o jo šaltinis yra toji galutinė vienybė, jau paliudyta pasauliui ir istorijai, kad Viena Bažnyčia tikrai ir aiškiai gali būti pasaulio atpirkimo sakramentas.

Bažnyčių vienybė yra mūsų uždavinys. Ir todėl mes prašome: tepripildo Tavoji Dvasia visas bažnyčias gydančios baimės dėl to, kuo visos bažnyčios (skirtingai, bet be išimties) įskaudino Tavo Sūnaus Kūną, kuris yra Bažnyčia; įskaudino valdžios geismu, pasipūtimu, aklu susižavėjimu savąja nuomone, mylinčio pakantumo stoka, mąstymo siaurumu, kurie neleis, kad Tavo Vienintelė Tiesa būtų skelbiama daugybe kalbų, o ir visais kitais būdais, kuriais mes, žmonės, nusidedame ir užimame Tavo Tiesos vietą.

Suteik mums, bejėgiams, išminties ir apdairumo, kad savo pasipūtėliška aistra tiesai dar labiau nesuskaldytume bažnyčių. Duok bažnyčių vadovams įžvalgos ir drąsos, kad būsima bažnyčių vienybė jiems parūptų labiau, nei kad anksčiau rūpėjo jų bažnyčių savarankiškumas. Padaryk juos bebaimius, nes Bažnyčios istorijoje nauji ir didūs dalykai gimsta tik tada, kai praeitis nelinkusi jų visiškai palaiminti. Suteik jiems džiaugsmingo tikrumo, jog visos bažnyčios gali sunešti į Vienintelę Bažnyčią iš praeities kur kas daugiau, negu siekia žvilgsnis, kurį riboja ir baugina tai, kad toji dalis, kurią kiekvienas turi atsinešti, kadaise buvo skilimo priežastis. Padaryk, kad tie, kuriems priklauso atsakingos pareigos Bažnyčioje, suvoktų, jog vienybė nereiškia vienodumo, kur tik viena Bažnyčia taptų visoms kitoms galutiniu įstatymu, bet veikiau sutaikintą bažnyčių įvairovę.

Visi atsiskyrusių bažnyčių nariai privalo būti geranoriški savo broliams krikščionims kitose bažnyčiose ir taip įvykdyti Jėzaus reikalavimą, kad jo mokiniai būtų vieningi, ir vis dėlto mes, visų bažnčių nusidėjėliai, turime pripažinti, jog šie norai dar tikrai nėra tokie švytintys, drąsūs ir kūrybiški, kokie turėtų būti. Šventasis ir Gailestingasis Dieve, padaryk, kad mes visomis išgalėmis siektume vienybės, kurios reikalauji iš mūsų. Ir jeigu mūsų širdis mus kaltina, jog turime pernelyg mažai galingos Vienybės Dvasios, nepaisant nieko, galime tikėtis, kad ši nuodėminga mūsų silpnybė ir toliau liks Tavo gailestingumo prieglobstyje ir toje krikščionių vienybėje, kurią Tu mums jau esi dovanojęs.

Amen.

Versta iš: Karl Rahner, Prayers for a Lifetime
Vertė Rūta Tumėnaitė