Leidinys KAUNO ARKIVYSKUPIJOS NAUJIENOSĮ pirmą puslapį

Leidinys KAUNO ARKIVYSKUPIJOS NAUJIENOSApie leidinį

   1998 m. Velykos
   1998 m. ruduo
   1999 m. žiema
   1999 m. pavasaris
   1999 m. ruduo

Nr. 5, 1999 m. ruduo

Leidžia Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba
 
 
G A N Y T O J O   Ž O D I S
 

Kauno arkivyskupo ganytojiškas laiškas kunigams ir katechetams Šį laišką parašyti paskatino artėjantis Išganymo Jubiliejus ir ieškojimas drauge su arkivyskupijos kunigais ir katechetais būdų, kaip atnaujinti parapijos katechezę, o drąsos veikti įkvėpė Šv. Tėvo paraginimas vizito ad limina proga: „Autentiška katechezė neapsiriboja vien tiesos paveldo perdavimu, bet siekia įvesti žmones į pilnatvišką bei sąmoningą tikėjimo gyvenimą”. Mūsų uolieji tikybos mokytojai tikėjimo paveldą perduoda tūkstančiams moksleivių, tačiau tai yra tik nuoseklios katechezės dalis. Viena dalis turi būti vykdoma šeimoje, antroji – mokykloje, o trečioji – parapijos bendruomenėje ir bažnyčioje. Dekanatų ir kunigų nuolatinio ugdymo konferencijose analizavome dabartinę padėtį ir vieningai priėjome prie išvados, kad būtina iš pagrindų atnaujinti trečiąją katechezės dalį, kuri turi būti vykdoma prie parapijos bažnyčios. Kiekvienais metais tūkstančius vaikų parengiame Pirmajai komunijai ir Sutvirtinimo sakramentui, tačiau tik dalis jų tampa aktyviais Bažnyčios nariais. Sunku tikėtis, kad vaikas gyvens tikėjimu, sekmadienį dalyvaus šv. Mišiose, jei jis neturi atramos tėvų namuose ar bent nuolatinio ryšio su apaštališkos dvasios asmenimis – tikybos mokytojais ir parapijos katechetais. Daugelis tėvų sovietmečiu neturėjo galimybės giliau pažinti savo tikėjimo grožio bei palaimos, todėl jiems šiandien sunku ta patirtimi dalytis su savo vaikais. Kunigų ir katechetų pasėtą gerą sėklą dažnai ištinka Kristaus palyginimo apie sėjėją likimas: „daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo” (plg. Mt 13, 3–7).

Džiaugdamasis daugelio kunigų ir tikybos mokytojų uoliu darbu rengiant vaikus sakramentinei praktikai, vis dėlto turiu pasakyti, kad daugelis kunigų dėl laiko stokos ar kitų priežasčių liko per daug nuošalyje nuo parapijos katechezės. Turiu pasidžiaugti daugelio tikybos mokytojų dideliu uolumu, ypač tų, kurie tikėjimo šviesą skleidė ne tik per tikybos pamokas, bet ir ne pamokų laiku, pačioje religinėje bendruomenėje.

Kunigai dažniausiai pasitenkindavo vasaros dviejų trijų savaičių kursais, kuriuos vesdavo klebonas ar parapijos katechetas, ir geriau ar blogiau parengtus vaikus leisdavo priimti Susitaikinimo sakramentą ir Eucharistiją. Su dideliu skausmu turime pripažinti, kad daug tėvų likdavo abejingi savo vaikų religiniam gyvenimui, kartais neateidavo net į Pirmosios komunijos iškilmę. Sunku tikėtis, kad šie tėvai vėliau pajėgs būti pavyzdys vaikams, kaip reikia branginti ir praktikuoti tikėjimą. Jiems reikia išskirtinio kunigų ir katechetų dėmesio, antraip mūsų gražiausios pastangos šviesti ir ugdyti moksleivius neduos laukiamų vaisių. Dar labiau buvo apleistas jaunimo ir suaugusiųjų žmonių rengimas Sutvirtinimo sakramentui. Labai daug kunigų pasitenkindavo tik besirengiančių Sutvirtinimo sakramentui „paegzaminavimu”, – visiškai kaip sovietiniais laikais, kai apskritai buvo draudžiama katechezė.

Kai kuriose parapijose kunigai visiškai buvo apleidę parapijos katechezę ir pasitenkindavo vien tuo, ką mokykloje vaikai gaudavo iš tikybos mokytojų. Noriu atkreipti dėmesį, kad tikybos pamokos lavina moksleivių religinį išprusimą ir ugdo jų krikščionišką dorą, tačiau tai niekada negali atstoti parapijos katechezės. Atėjo metas pradėti ją rimtai vykdyti, nes tik bažnyčioje galima sudaryti tokią aplinką, kad jaunieji bendruomenės nariai galėtų kiek tik įmanoma tobuliau išgyventi tai, ko yra išmokę mokykloje (plg. CT 24). Apverktinos būklės yra suaugusiųjų katechezė: tik nedaug kur kunigai bando katechizuoti suaugusius, su kuriais susiduria vaikų Krikšto, Pirmosios komunijos, Santuokos, laidotuvių, Mišių šventimo ir kitomis progomis. Anksčiau dažnas kunigas sakydavo katechetinių pamokslų ciklus, dabar bažnyčiose katekizmas beveik niekur neaiškinamas. Miestų kunigai yra pervargę nuo gausių patarnavimų, o kaimų klebonai aptarnauja po kelias parapijas, todėl dažnai fiziškai nepajėgia vykdyti parapijos katechezės. Labai gaila, kad su šia padėtimi apsipratome ir iki šiol beveik nepagalvojome, kas be kunigų galėtų tuo pasirūpinti. Mažos parapijos sunkiai išlaiko bažnyčios tarnus, todėl vargiai galės turėti nuolatinį katechetą, tačiau visiškai įmanoma, kad uolus tikybos mokytojas dirbtų parapijoje per savaitę vieną dieną ir būtų klebono visapusiškai remiamas. Atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, noriu paraginti kunigus atkreipti dar didesnį dėmesį į mokyklos ir parapijos katechezę.

Didesnėse parapijose reikia įsteigti parapijos katecheto etatą. Juo galėtų būti uolus tikybos mokytojas, Bažnyčios reikalais degantis Teologijos fakulteto studentas, seselė vienuolė ar kitas šiam reikalui angažavęsis asmuo. Šiam darbui reikia parinkti pačius uoliausius asmenis, kitaip geras sumanymas neduos naudos. Parapijos katechetams reikia glaudžiai bendradarbiauti su tikybos mokytojais, vieni kitiems draugiškai padėti, o didesnėse parapijose ieškoti savanorių talkininkų.

Vaikai tiesioginei religinei praktikai – pirmajai išpažinčiai, Komunijai – turi būti rengiami ne tik vasarą, bet per visus mokslo metus, geriausiai sekmadieniais po ar prieš vaikų Mišias. Šį darbą sėkmingai galės atlikti parapijos katechetai. Jų užduotis siekti, kad vaikus į katechezės užsiėmimus palydėtų tėvai, seneliai arba uolūs tikybos mokytojai.

Katecheto ir parapijos klebono uždavinys – neužmiršti tų vaikų, kurie pradėjo sakramentinę praktiką. Uolumas sielovadoje tepaskatina ieškoti būdų, kaip padėti tiems vaikams, kuriems nedaug tepadeda jų tėvai.

Mažesniųjų parapijų klebonai tepamąsto, kad būtų surastas nors dalimi etato nuolat dirbantis katechetas, galintis bent iš dalies vykdyti būtiniausius parapijos katechezės uždavinius. Primenu, kad parapijos katechezė neapsiriboja vaikų parengimu Pirmajai komunijai, bet ieško būdų per įvairius būrelius ir grupes toliau vesti vaikus tikėjimo brandos keliu. Todėl raginu klebonus parapijos katechezės reikalus aptarti drauge su tikybos mokytojais ir parapijos katechetais ir ieškoti konkrečiomis sąlygomis optimalių katechezės galimybių.

Kiekvienoje parapijoje būtina ir suaugusiųjų katechezė. Pradėkime nuo minimumo: 5 – 10 minučių katechetinio pamokslo prieš arba po sumos. Išnaudokime katechezei labai dėmesingai, gražiai švenčiamas Mišias ir kitus religinius patarnavimus, kurių metu susitinkame su tikinčiaisiais ar labiau indiferentiškais žmonėmis. Visi drauge mąstykime, kaip geriau sėti Evangelijos sėklą žmonių širdyse, nes jei mes nepasėsime, kas tai padarys? Raginu dažnai ir atidžiai studijuoti Jono Pauliaus II paraginimą „Cathechesi tradendae” ir „Bendrąjį katechezės vadovą”.

Baigdamas noriu priminti, kad „katechezės veiksmingumas yra ir visada bus Dievo dovana, suteikiama per Tėvo ir Sūnaus Dvasios veikimą” (arkivysk. C. Sepe), todėl visas mūsų pastangas telydi ne tik atsakomybės pajauta už Bažnyčios ateitį, bet ir nuolatinė malda.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius


T U R I N Y S
 
GANYTOJO ŽODIS

Sveikinimai Jo Eminencijai Kardinolui Vincentui Sladkevičiui vardo dienos proga

Ad limina vizito atgarsiai

Sveikinimai

Šiluvos atlaidai

Pasirengimas Lietuvos II Eucharistiniam kongresui

Kauno arkivyskupijos parapijos


SVEIKINIMAI JO EMINENCIJAI KARDINOLUI VINCENTUI SLADKEVIČIUI VARDO DIENOS PROGA
 
Garbingajam Jo Eminencijai
Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolui Vincentui Sladkevičiui,
Kauno Arkivyskupui Emeritui

Artėjant Tavo Globėjo Šventojo kunigo Vincento Pauliečio šventei, siunčiu Tau geriausius linkėjimus ir meldžiu Viešpatį, kad, užtariant Tavo dangiškajam Globėjui, suteiktų Tau pilnutinio džiaugsmo ir kilnią būsimųjų gėrybių viltį. Tau ir visiems taviesiems suteikiu apaštališkąjį palaiminimą.

Popiežius Jonas Paulius II


Džiaugsmingai švenčiant Tavo dangiškojo Globėjo kunigo Vincento Pauliečio šventę, siunčiu tau karščiausius linkėjimus ir meldžiu žmogaus Atpirkėją, kad Tau visada teiktų pagalbą ir gausių dangiškų dovanų.

Kardinolas Angelo Sodano
Valstybės Sekretorius


Tavo Globėjo kunigo Vincento Pauliečio atminimo šventės proga iš širdies Tau reiškiu karščiausius linkėjimus ir uoliai meldžiu Viešpatį, kad dangiškos dovanos lydėtų Tave ir visus Tau brangius asmenis.

Joannes Baptista Re
Valstybės Sekretoriaus Pavaduotojas


AD LIMINA VIZITO ATGARSIAI

Rugsėjo 12–20 d. Romoje vyko Lietuvos vyskupų vizitas „ad limina Apostolorum”. Ta proga buvo pateikta ir Kauno arkivyskupijos penkerių metų ataskaita. Netrukus po vizito Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius gavo Vyskupų kongregacijos prefekto kardinolo Neves Lukas Moreira laišką, kuris pradedamas tokiais žodžiais: „Atidžiai peržiūrėjus Jūsų penkerių metų ataskaitą, džiugu šios Kongregacijos vardu įvertinti Jūsų Ekscelenciją už pareigingą ir uolų vadovavimą arkivyskupijai. Viešpats Jėzus, dvylikai mokinių suteikęs „valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas bei negalias” (Mt 10, 1), Jūsų Ekselenciją stiprino ir padėjo rūpintis Jo kaimene”.

Laiške pasidžiaugta, kad Bažnyčia Kauno arkivyskupijoje pasiekė naują lygmenį, ir ypač pabrėžiama Eucharistijos svarba: „Džiaugiuosi ir esu patenkintas iš penkerių metų ataskaitos sužinojęs, kad Eucharistija tapo vietos Bažnyčios gyvenimo viršūne ir šaltiniu. Iš širdies linkiu Jūsų Ekscelencijai, kad jaunimas dalyvautų liturgijoje vis aktyviau ir sąmoningiau”, – sakoma laiške.

Jame taip pat akcentuojamas Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus rūpinimasis nuolatiniu kunigų ugdymu ir jų broliškumo dvasios puoselėjimu. Anot prefekto, „iš jų kyla bendradarbiavimo ir dalijimosi sugebėjimai, ir tik iš jų galima laukti tikros pastoracinės sėkmės visos arkivyskupijos labui”. Cituodamas Bažnyčios dokumentą Christus Dominus, kuriame teigiama, kad „vyskupo ir vyskupijos kunigų santykiai turi iš esmės remtis antgamtinės meilės ryšiais” (28), kardinolas Neves Lukas Moreira pabrėžė Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus atsidėjimą pašaukimų pastoracijai. „Svarbu, kad Jūsų Ekscelencija yra atsidėjęs pašaukimų pastoracijai ir kandidatų į kunigystę ugdymui, taip pat, kad rūpinatės Seminarijos profesūra. Todėl nuoširdžiai linkiu, kad tokios iniciatyvos kaip arkivyskupijos Jaunimo centras neštų trokštamus vaisius visai arkivyskupijai”, – sakoma laiške.

Teigiamai įvertinta ir evangelizacijos veikla, „organiškai ir sistemingai katechizuojant, įtraukiant įvairaus amžiaus žmones ir nemažai pasauliečių”. Pasak kardinolo Neves Lukas Moreira, „tai suteikia progą šiame svarbiame Bažnyčiai pastoracijos lauke didžiadvasiškai bendradarbiauti”. Laiške pažymima, jog „išties didžioji Kauno arkivyskupijos viltis yra katechetų suklestėjimas. Reikės daug darbuotis šioje krikščionių švietimo ir ugdymo srityje, kad ji organiškai plėtotųsi ir lavintų vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius, o šie bręstų dorybe ir Kristaus bei Bažnyčios meilės liudijimu”.

Laiško pabaigoje Vyskupų kongregacijos prefektas pasidžiaugė popiežiaus, kuriam buvo pristatyta ataskaita, gyvu domėjimusi Kauno arkivyskupijos žmonių gyvenimu, taip pat perdavė Šventojo Tėvo Apaštališkąjį palaiminimą arkivyskupui, kunigams, vienuoliams ir vienuolėms bei visiems Kauno arkivyskupijos tikintiesiems.

Šia proga išreikšdamas broliškos bendrystės jausmus ir nuoširdų įvertinimą kardinolas Neves Lukas Moreira laišką užbaigia šiais žodžiais: „Mergelė Marija, ištikimiausia Lietuvos globėja, teužtaria Dievo Sūnaus akivaizdoje Kauno arkivyskupijos katalikų bendruomenę, idant ji sutikdama Didįjį jubiliejų galėtų atnaujinti dvasios gyvybingumą”.


Nuoširdžiai sveikiname „Naujojo židinio–Aidų“ redakciją, šią vasarą šventusią šimtojo numerio pasirodymą, ir „Artumos“ redakciją, šį rudenį švenčiančią savąjį gyvavimo 10-metį


ŠILUVOS ATLAIDAI

Rugsėjo 5 d. tradicine eisena iš Tytuvėnų į Šiluvą prasidėjo Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai – Šilinės. Prieš pusiaudienį Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Padėkos už laisvę šv. Mišias aukojo apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas E. J. Ender, jo patarėjas mons. dr. George Antonysamy, Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius, vyskupai R. Norvila ir E. Bartulis, kunigai iš Lietuvos ir užsienio. Eisenoje bei šv. Mišiose taip pat dalyvavo Vokietijos Oldenburgo krašto Caritas ir Maltos tarnybos atstovų delegacijos, į Lietuvą atvykusios su 250-ąja labdaros siunta.

Pamokslą per Padėkos už laisvę šv. Mišias sakęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas E. J. Ender pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis to paties komunistinio bloko šalimis turėjo nueiti ilgą ir sunkų kelią laisvės link. Tačiau iškovota laisvė yra kiekvienam didelis iššūkis, nes, atskirta nuo tiesos ir moralės, ji veda prie naujų priklausomybės ir vergystės formų. „Ne politinės sistemos, ne apgaulingų pranašų pažadai, ne dirbtinai sukurtas rojus gali suteikti ir garantuoti žmogui laisvę. Vienintelis tai gali padaryti žmonių Gelbėtojas, mūsų Viešpats Jėzus Kristus. Kristaus Evangelijos tiesa rodo žmonėms vienintelį tikrąjį kelią”, – kalbėjo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas E. J. Ender.

Rugsėjo 8 d. buvo melstasi už Lietuvos karius, sumos pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius; rugsėjo 9 d. – už kunigus, Dievui pašvęstuosius ir pašaukimus, sumos pamokslą pasakė vyskupas R. Norvila; rugsėjo 10 d. – už šaulius, policijos ir teisėtvarkos darbuotojus, sumos pamokslą pasakė vyskupas E. Bartulis; rugsėjo 11 d. – už pedagogus, dėstytojus, katechetus, švietimo darbuotojus, moksleivius, studentus ir klierikus, sumos pamokslą pasakė vyskupas J. Boruta SJ; rugsėjo 12 d. – už dvasinį pasirengimą Lietuvos antrajam Eucharistiniam kongresui, sumos pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius; rugsėjo 13 d. – už žemdirbius ir darbininkus, sumos pamokslą pasakė vyskupas R. Norvila; rugsėjo 14 d. – už medikus ir ligonius, sumos pamokslą pasakė kun. Z. Navickas; rugsėjo 15 d. buvo skirta atgailai už tautos nuodėmes, sumos pamokslą pasakė mons. V. Jalinskas.

Atlaidų savaitės metu Komuniją priėmė per 31 tūkstantį tikinčiųjų, tačiau kiek iš viso žmonių dalyvavo atlaiduose, anot Šiluvos klebono kun. V. Lenktaičio, – nustatyti neįmanoma.

Čia pateikiame rugsėjo 12 d. per sumos šv. Mišias, aukotas už dvasinį pasirengimą Lietuvos antrajam Eucharistiniam kongresui, Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus pasakyto pamokslo tekstą.

Sekmadienio šventimas

Dievas, vesdamas išrinktąją tautą į pažadėtąją žemę – į laisvę ir sudarydamas su šia tauta Sandorą, reikalavo, kad tauta švęstų septintąją savaitės dieną: „Atsimink, kad tu esi buvęs vergas Egipto žemėje, kad išvedė tave iš ten Viešpats, tavo Dievas, galingai pakelta ranka. Todėl Viešpats, tavo Dievas, ir įsakė tau švęsti šabo dieną” (Įst 5,15). Tauta, nuolat atsigręžianti į stabus ir užmirštanti, ką yra gavusi iš Dievo, buvo reikalinga dienos, pašvęstos Viešpačiui. Šios dienos šventimas buvo griežtai įpareigojantis, o už įstatymo nesilaikymą baudžiama mirties bausme. XX amžiaus pabaigos žmogui tokie įpareigojimai yra sunkiai suvokiami, tačiau juos verta pabandyti suprasti. Istorija mums pasakoja, kad išrinktoji tauta, griežtai laikydamasi šabo, atlaikė visus išbandymus. Krikščioniškosios tautos iš jos kai ko galėtų pasimokyti.

Mes turime dar vieną pamoką iš naujausios savo tėvynės istorijos, kam geriausiai pasisekė atsilaikyti prieš okupantų vykdytą tautos bedievinimą ir nutautinimą. Šį egzaminą sėkmingiausiai išlaikė tie katalikai, kurie Kristaus prisikėlimo dieną – sekmadienį šventė savo parapijos bendruomenėje. Visi kiti, save teisinę, jog dėl darbo, užimamų pareigų ar dėl kitų svarių priežasčių negalį išpildyti sekmadienio šventimo reikalavimo, patyrė didžiausių dvasinių nuostolių: vieni prarado tikėjimą, kiti nuėjo didelių kompromisų keliu, atnešusiu skaudžių vaisių pavieniams žmonėms, šeimoms ir Tėvynei. Jeigu mūsų tautiečiai būtų šventę sekmadienį, šiandien tautoje nebūtų tokios didelės suirutės ir nesusikalbėjimo.

Jau devyneri metai, kai niekas mūsų nepersekioja už tikėjimą, kai laisvai galime tvarkyti savo religinį gyvenimą, tačiau daugelis, kaip ir okupacijos laikais, sekmadienį aria laukus, dirba daržuose ar pramogauja. Sekmadienis daug kur redukuotas į savaitgalį. Žmogus nebemato Dangaus, – tik kelionės, poilsis ir kultūriniai renginiai. Kai Dangaus nebemato netikintis žmogus, jį galima suprasti, tačiau kai šitaip elgiasi tikintieji, kai pramogas sekmadienio Mišių laiku organizuoja kalbantys apie tautos dvasinį prikėlimą, reikia skambinti pavojaus varpais, nes neprisikelsime iš tos bedugnės, į kurią mus įstūmė komunizmas ir mūsų apsileidimas.

Jonas Pauliaus II ragina iš naujo atrasti sekmadienį: „Nebijokite savo laiko dovanoti Kristui” (Dies Domini, 7). Sekmadienį krikščionis yra kviečiamas atsiminti išganymą, pasiūlytą per Krikštą ir padariusį jį Kristuje nauju žmogumi (ten pat, 25).

„Sekmadienis yra tikėjimo diena” (DD, 29), todėl kiekvienas rimtai besirūpinantis savo ir savo šeimos tikėjimu katalikas privalo padaryti savo gyvenime esminę reformą – pradėti švęsti Viešpaties dieną. Sekmadienį, švęsdami Mišias, mes kalbame tikėjimo išpažinimą ir atnaujiname Krikšto įsipareigojimus ir, jeigu tai darome nuoširdžiai, neįmanoma, kad dvasiškai neaugtume.

„Sekmadienis – diena, kurios nevalia atsisakyti. Viešpaties diena teikė ritmą dutūkstantmetinei Bažnyčios istorijai. Sekmadienis reikšmingas krikščioniškos tapatybės elementas” (DD, 30). Mums reikia aiškiai suvokti: arba mes priimame sekmadienio šventimą, arba pasmerkiame save nukrikščionėjimui.

Sekmadienis yra Jėzaus Kristaus Prisikėlimo diena. Tai ne tik praeities įvykio atminimas: švęsdami Eucharistiją mes realiai dalyvaujame Išganytojo mirtyje ir prisikėlime.

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II sako: „Svarbu, kad pakrikštytieji susirinktų ir per tai pilnatviškai išreikštų Bažnyčią kaip prisikėlusiojo Viešpaties sušauktąjį susirinkimą: Viešpats atidavė savo gyvybę, kad „suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus” (Jn 11, 52) (DD, 31).

Ši vienybė tampa regima, kai krikščioniai susirenka; būtent tada jie suvokia save kaip išganytųjų tautą, susidedančią „iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių” (Apr 5, 9).

„Sekmadienį švenčiama Viešpaties diena ir jo Eucharistija yra Bažnyčios gyvenimo centras”. Rimtai rengdamiesi didžiajam Kristaus gimimo Jubiliejui, pirmiausiai pradėkime švęsti sekmadienį.


Nuo ateinančių metų keičiamas Šiluvos atlaidų laikas

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius rugsėjo 8 d. pasirašė 377 dekretą, kuriuo Šilinės atlaidus Šiluvoje nuo 2000 metų siūlo švęsti savaitę nuo rugsėjo pirmojo iki antrojo sekmadienio, o ne aštuondienį nuo rugsėjo 8 d., kaip buvo iki šiol. Dekrete sakoma: „Kadangi kiekvienais metais daug žmonių atvyksta į Šiluvą padėkoti Dievui už laisvės dovaną ir Švč. Mergelei Marijai už jos globą sunkiais priespaudos metais bei dalyvauja tradicinėje eisenoje iš Tytuvėnų į Šiluvą, tikiuosi pasitarnaus didesnei Dievo garbei, jei nuo ateinančių jubiliejinių metų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus pradėsime pirmąjį ir baigsime antrąjį rugsėjo sekmadienį. Tarp šių sekmadienių rugsėjo 8-ąją švęsime Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę”. Dekrete arkivyskupas tikinčiuosius taip pat kviečia „atgaivinti seną maldingų kelionių tradiciją ir bent dalį kelio į Dievo Motinos šventovę nueiti pėsčiomis maldos ir atgailos dvasioje”.

Šiluva laukia visų ir ne tik per atlaidus: kiekvieno mėnesio 13-tą dieną, kuomet tikintieji ir kunigai iš visos Lietuvos atvyksta į Šiluvą pagarbinti Dievą, jam dėkoti bei prašyti įvairių malonių tarpininkaujant Šiluvos Dievo Motinai. Tą dieną šventosios Mišios švenčiamos 9 val. koplyčioje, o bazilikoje – 9 ir 11.30 val. Vidurdienio Eucharistijoje paprastai dalyvauja Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, J. Em. Kardinolas V. Sladkevičius, kiti vyskupai.

1999 m. lapkričio 13 d. 11 val. arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventins priešais koplyčią pastatytus du angelus.



PASIRENGIMAS LIETUVOS II EUCHARISTINIAM KONGRESUI

Lietuvos Vyskupų Konferencijos posėdyje gegužės 19 d. nutarta 2000 m. surengti Lietuvos II Eucharistinį kongresą Kaune. Kongreso pasirengimu rūpintis pavesta Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui. Sudarytas Kongreso organizacinis komitetas: komiteto pirmininkas – arkivysk. S. Tamkevičius, vicepirmininkas – vysk. R. Norvila, nariai: Kauno kurijos sekretorius kun. T. Karklys, LVK 2000 m. krikščionybės jubiliejaus komiteto atstovai kun. R. Makrickas ir ses. I. Marijošiūtė, Kauno kunigų seminarijos vicerektorius kun. A. Žukauskas, ses. L. Grybaitė FMA, kun. V. Brilius MIC, Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro referentas A. Kučikas, katalikų bendruomenės „Gyvieji akmenys” misijų koordinatorius A. Jonauskis, Lietuvos katechetikos centro direktoriaus pavaduotoja L. Truskauskaitė, Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai D. Chmieliauskas, kongreso koordinatore paskirta ses. R. Budvytytė.

Lietuvos II Eucharistinis kongresas (LEK) įvyks 2000 m. birželio 1–4 d. Kaune (pirmasis Eucharistinis kongresas Lietuvoje vyko 1933 m. taip pat Kaune). Tai bus Jubiliejinių metų šventimo Lietuvos Bažnyčioje svarbiausias įvykis. Nuo š. m. birželio mėnesio dirbantis LEK organizacinis komitetas suformulavo ir LVK patvirtino šio Eucharistinio kongreso temą „Jėzus – Tikroji Gyvenimo Duona” bei pagrindinius kongreso tikslus: asmeninis susitikimas su Jėzumi; iš šio susitikimo kylančios pagarbos Eucharistijai atnaujinimas; Eucharistijos šventimo bendruomenėje atnaujinimas. Taip pat nutarta pirmąją Kongreso dieną skirti „Viešpaties vynuogyno darbininkams” – aktyviesiems Bažnyčios talkininkams; antroji diena skirta vaikams ir jaunimui, trečioji – šeimoms ir parapijoms. Organizacinis komitetas, po specialaus konkurso meno komisijai išrinkus geriausiąjį darbą, patvirtino dailininkės Silvijos Knezekytės sukurtą ženklą kaip oficialų Lietuvos II Eucharistinio kongreso ženklą, kurio bet kokį naudojimą nuo šiol reikia derinti su kongreso organizaciniu komitetu (tel.: 27/320147, Rotušės a. 14 a, LT-3000 Kaunas). Taip pat nutarta surengti bei paskelbti Eucharistinio kongreso giesmės konkursą. Jau numatytos ir įvairių sričių darbo grupės, praktiškai įgyvendinsiančios konkrečius pasirengimo kongresui darbus, paskirti darbo grupių vadovai.


KAUNO ARKIVYSKUPIJOS PARAPIJOS

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, talkinamas savo pagalbininkų vyskupų Vlado Michelevičiaus ir Rimanto Norvilos, toliau tęsė šių metų pradžioje pradėtąjį arkivyskupijos parapijų bei rektoratų lankymą artėjančio 2000 metų Jubiliejaus proga. Lankomose parapijose buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Sutvirtinimo sakramentas gegužės 9 d. Seredžiuje buvo suteiktas 156 asmenims, gegužės 22 d. Kauno pal. Jurgio Matulaičio parapijoje – 101, gegužės 30 d. Čekiškėje – 54, birželio 13 d. Surviliškyje – 40 ir Šlapaberžėje – 86, birželio 27 d. Pašilėje – 106, liepos 4 d. Ukmergės šv. Petro ir Pauliaus parapijoje – 205, liepos 11 d. Veliuonoje – 142, liepos 24 d. Pabaiske – 41, liepos 25 d. Kurkliuose – 118, Užunvėžiuose – 17 ir Vidiškiuose – 110, rugpjūčio 1 d. Betygaloje – 72 ir Panoteriuose – 21, rugpjūčio 8 d. Balninkuose – 85, rugpjūčio 15 d. Kulautuvoje – 138, rugpjūčio 22 d. Vertimuose – 99, rugpjūčio 28 d. Leščiuose – 36, rugpjūčio 29 d. Ariogaloje – 246, rugsėjo 26 d. Vadžgiryje – 23 ir Eržvilke – 30, spalio 3 d. Kauno šv. Mikalojaus bažnyčioje – 5, spalio 10 d. Paštuvoje – 38. Per visą vasarą Kauno arkikatedroje bazilikoje Sutvirtinimo sakramentas buvo suteiktas 648 asmenims. Iš viso arkivyskupijoje per šį pusmetį buvo sutvirtinti 2617 asmenys.


Ukmergės Švč. Trejybės parapija
(klebonas kun. Petras Purlys). Pirmąją bažnyčią pastatė pijorai, Ukmergėje įsikūrę 1746 m. 1845 m. caro valdžia pijorus ištrėmė, o bažnyčią perdavė Ukmergės klebono žiniai. 1861 m. medinė pijorų bažnyčia nugriaunama ir jos vietoje 1865–1869 metais pastatoma mūrinė cerkvė rusų kariuomenės dvasinėms reikmėms. Po 1918 m. bažnyčia atitenka katalikams. 1922 m. ji patikima kapucinams, o vėliau, jiems išsikėlus iš Ukmergės, – marijonams. 1949 m. kovo 31 d. sovietų valdžia bažnyčią uždarė. Iš pradžių čia buvo įrengtas įvairiausių medžiagų sandėlis, vėliau įkeltas civilinės metrikacijos skyrius. 1991 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Pamaldos vyksta šiokiadieniais žiemos laiku 17 val., vasaros laiku 18 val., šeštadieniais 10 ir 18 val., sekmadieniais bei šventadieniais 8, 10 ir 11.30 val. Sekmadieniais pamaldose dalyvauja keletas šimtų žmonių. Procesijos rengiamos pirmaisiais mėnesio sekmadieniais ir per atlaidus.

Nuo 1997 m. liepos iki 1999 m. gegužės parapijoje Krikšto sakramentas suteiktas 135 asmenims, Santuokos – 23, Sutvirtinimo, neįskaitant 1999 metų, – 29, pirmąją šv. Komuniją priėmė 235; aplankyti 186 ligoniai, palaidotas 181 asmuo, išdalyta per 56 tūkst. šv. Komunijos.

Nuo 1991 m. parapijoje veikia šiuo metu pamažu pertvarkoma pastoracijos taryba. Parapijos jaunimas aktyviai bendrauja su Kauno „Gyvųjų akmenų” bendruomene, parapijoje veikia Marijos legionas, gyvojo rožančiaus būrelis, platinama katalikiškoji spauda.

Artėjančio 2000 m. Jubiliejaus proga parapijos aktyviausieji nariai ir savanoriai aplankė visas parapijos šeimas bei išdalijo Jubiliejui skirtus leidinius. Pamažėle remontuojama parapijos bažnyčia, sutvarkyti liturginiai drabužiai bei restauruoti seni liturginiai indai, įsigyta naujų.


Čekiškės Švč. Trejybės parapija (klebonas kun. Evaldas Vitulskis). Parapijos teritorijoje gyvena apie 2400 žmonių, iš kurių beveik visi krikštyti. Devyniuose iš 28 parapijos kaimų gyvena nuo 1 iki 8 žmonių, dvylikoje kaimų gyventojų skaičius nesiekia 50. Dviejose gyvenvietėse gyvena po 300–400 žmonių, Čekiškėje – apie 700.

Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia pradėta statyti 1617 m., pašventinta 1627 m. Per 1799 m. miestelyje siautėjusį gaisrą stipriai nukentėjo ir bažnyčia. Atstatymo darbai pradėti 1804 m. ir baigti 1821 m. Atstatoma bažnyčia pailginta, pastatytas bokštas.

Bažnyčioje šv. Mišios aukojamos šiokiadieniais 18 val., sekmadieniais – 10 ir 12 val. Pirmąjį kiekvieno mėnesio sekmadienį šv. Mišios aukojamos ir Krūvandų kaimo koplyčioje už 4 km nuo Čekiškės. Sekmadieniais šv. Mišiose bažnyčioje dalyvauja apie 150–200, koplyčioje – iki 50 tikinčiųjų.

1998 m. parapijoje pakrikštyti 38 vaikai, sutuokta 14 porų, palaidoti 64 žmonės. Pirmajai šv. Komunijai kasmet parengiama iki 60 vaikų. Parapijiečiai prisideda prie bažnyčios gražinimo, pagal išgales ją remia. Rengiantis Didžiajam jubiliejui, lankomos šeimos. Taip pat rengiamasi kitais metais paminėti Čekiškės miestelio 400 metų sukaktį.


Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus parapija
(administratorius kun. Rimas Mačiulskis). Per ketverius metus nudažytas parapijos bažnyčios stogas, išlietas kelias priešais bažnyčią, suremontuota 37,5 kv. m. senosios klebonijos, įrengti kambariai, laidojimo salė, virtuvė, svetainė. Artėjančių 2000 metų proga balandžio mėnesį buvo aplankyti parapijos gyventojai.


Šlapaberžės Nukryžiuotojo Jėzaus parapija
(administratorius kun. Rimas Mačiulskis). Parapijos bažnyčia sovietmečiu buvo uždaryta. Atgimimo metu grąžinta bažnyčia parapijiečių pastangomis buvo suremontuota ir 1992 metais pašventinta. Parapijoje veikia parapijos taryba. 1997 m. buvo restauruotas senasis špitolės pastatas, kur įrengta laidojimo salė, katalikiška biblioteka, įsikūrė Caritas organizacija. Artėjančių 2000 metų proga balandžio mėnesį buvo aplankyti parapijos gyventojai.


Kėdainių šv. Jurgio parapija
(klebonas kun. Albinas Graužinis). Bažnyčia pastatyta netrukus po Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpio. Parapijoje veikia Caritas organizacija, senelių namai, kuriuos aptarnauja Caritas nariai. Parapijoje yra nemažas būrys jaunimo. Jaunuoliai gieda per šv. Mišias, dalyvauja parapijos veikloje. Artėjant krikščionybės 2000 metų jubiliejui, buvo aktyviai lankomos parapijos šeimos. Šioje akcijoje dalyvavo parapijos Caritas nariai, jaunimas, tikybos mokytojai.


Pašilės šv. Barboros parapija
(klebonas kun. Audrius Giedraitis). 1998 metais parapijoje pakrikštyti 35 asmenys, palaidota 31, sutuokta 16 porų, pirmąją šv. Komuniją priėmė 148 vaikai. Per pirmąjį 1999 metų pusmetį pakrikštyti 8 asmenys, palaidota 16, sutuoktos 5 poros. Sudegintos klebonijos atstatymo darbams išleista 15 612 Lt, iš kurių 8 090 Lt šiam reikalui paaukojo parapijiečiai. Pasak klebono, parapijiečiai vieni kitiems yra ne itin tolerantiški, supratingi ir atjaučiantys, stokoja entuziazmo. Tačiau klebonas yra dėkingas ištikimiesiems parapijiečiams už jų nepaliaujamą pagalbą ir geranoriškumą.


Ukmergės šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapija (klebonas mons. Jurgis Užusienis). Šiuo metu parapijai priklauso didesnioji miesto dalis, kurioje gyvena apie 18 000 gyventojų. Iš jų bažnyčioje lankosi apie 6 000. Greta šios parapijos yra 1991 metais naujai įsteigta Švč. Trejybės parapija, priemiestyje veikia atkurta Pašilės šv. Barboros parapija. Parapijos teritorijoje yra 5 vidurinės mokyklos, kuriose tikybos moko 17 katechetų ir tikybos pamokas lanko 1278 moksleiviai (32 proc.). Visose mokyklose aktyvi skautų organizacija.

Parapijoje, be klebono, dar dirba 85 metų kunigas jubiliatas Jonas Girdzevičius ir vikaras kun. Dainius Lukonaitis. Veikia parapijos pastoracinė ir ekonominė tarybos, Šeimos centras, trys parapijos nariai rengiasi kunigystei. Pirmajai šv. Komunijai kasmet parengiama apie 100 vaikų, Sutvirtinimo sakramentui – apie 50, išdalijama apie 70 000 Komunijos. Per pirmąjį 1999 m. pusmetį pakrikštytas 31 asmuo, sutuoktos 5 poros, palaidoti 102 žmonės.

Parapija turi savo chorą, kuris dalyvauja Kryžių kalno renginiuose, Šiluvos atlaiduose. Nelaimės ištiktiems ar skurdžiai gyvenantiems žmonėms padeda 10 Caritas savanorių. Marijos legiono narės stiprina tikėjimą maldomis; artėjančio Didžiojo jubiliejaus proga jos taip pat aplankė 324 šeimas ir susitiko su maždaug 1000 nuo tikėjimo atitolusių parapijiečių.

Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija (administratorius kun. Artūras Stanevičius). Parapija yra viena seniausių Lietuvoje, Vytauto Didžiojo įsteigta 1421 metais. Šiuo metu jos teritorijoje gyvena apie 1000 tikinčiųjų, veikia viena vidurinė ir viena pagrindinė mokykla. Šiose mokyklose dirba du katechetai, dauguma mokinių lanko tikybos pamokas.

Sekmadieniais į šv. Mišias susirenka apie 100 tikinčiųjų. Kiekvienais metais švenčiami treji atlaidai. 1997 metais buvo išrinktas naujas parapijos komitetas, įsteigtas Veliuonos šeimos centras, rengiantis paskaitas jaunavedžiams. 1996 ir 1997 m. vasarą parapijoje vykdavo vaikų religinės stovyklos. Jau ne vienerius metus veikia Caritas organizacija, kurios nariai lanko ligonius, senelius, rengia vaikams šventes ir pan. Šiemet dalis parapijiečių dalyvavo piligriminėje kelionėje į Elką (Lenkiją) susitikti su popiežiumi. Kasmet vykstama į Šiluvos atlaidus. Parapija turi suaugusiųjų chorą ir vargonininką.

Veliuonos parapijoje yra sena graži bažnyčia ir klebonija. 1998 metais Veliuonos seniūno, rajono savivaldybės bei Paminklų apsaugos departamento pastangomis buvo pakeistas bažnyčios stogas, suremontuoti šventoriaus vartai. Iš parapijiečių aukų buvo paremontuota klebonija, kuriai jau per 200 metų.

Pasak parapijos administratoriaus, viena didžiausių Veliuonos parapijos, jau prieš karą garsėjusios laisvamanybės tradicijomis, šiandienių problemų yra dvasinis šaltumas. Be to, parapijoje ryškios gyventojų senėjimo bei jų skaičiaus mažėjimo tendencijos. Kasmet palaidojama daugiau, negu pakrikštijama.


Pabaisko Švč. Trejybės parapija
(klebonas kun. Audrius Giedraitis). Parapijoje gyvena 600 gyventojų. 1998 m. palaidota 19 parapijiečių, pakrikštyti 7, sutuoktos 2 poros. Per kelis šių metų mėnesius palaidota 12 parapijiečių, pakrikštytas 1.


Vidiškių Švč. Trejybės parapija
(administratorius kun. Gintaras Pūras). Parapija apima 43 kaimus, kuriuose gyvena 883 šeimos. Vidiškėse veikia vidurinė mokykla, kurioje tikyba dėstoma visoms klasėms.

Pirmoji katalikų koplyčia Vidiškiuose pastatyta XVIII amžiuje. 1826 metais jos vietoje pastatyta medinė bažnyčia. Dabartinė mūrinė klasicistinio stiliaus bažnyčia pastatyta 1856 metais. Visas bažnyčios ansamblis su mūrine varpine laikomas architektūros paminklu.

Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja 100–150 tikinčiųjų. Parapijiečiai aktyviai padeda rengtis įvairioms šventėms, mokiniai daug padeda per talkas. Parapijoje veikia pastoracinė taryba, ekonominė tarnyba, Caritas, skautai, jaunieji ūkininkai, šauliai, yra choras. Kiekvienais metais organizuojama skautų stovykla, bažnyčioje minimos religinės ir valstybinės šventės. Nuo 1996 m. bažnyčioje atlikti dideli darbai: uždengtas naujas stogas, apskardinta šventoriaus tvora, perdažyta bažnyčios išorė, klebonijoje pertvarkytas centrinis šildymas, įvestos dujos. Prie šių darbų lėšomis daug prisidėjo buvę vidiškiečiai Mėta ir Kazimieras Linkevičiai iš JAV. Parapijoje, pasak klebono, nemaža prasigėrusių žmonių, retai kviečiama pas ligonius.


Kauno šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia, vienuolynas ir gimnazija (prefektas kun. Vytautas Sadauskas SJ). Bažnyčia su vienuolyno bei gimnazijos pastatais grąžinta 1990 metais, bažnyčia vėl pašventinta 1992 m. rugpjūčio 30 d.

Jėzuitų namuose šiuo metu reziduoja 12 tėvų bei brolių. Iš jų dirbantys yra 6 tėvai. Jėzuitų namuose kelerius metus vyko dideli remonto darbai. Jau įrengta namų salė, baigiami rengti nauji kambariai čia dirbantiems tėvams. Bažnyčioje artimiausiu metu ketinama pertvarkyti presbiteriją, įrengti naują tabernakulį, kryžiaus stotis.

Bažnyčioje šiokiadieniais aukojamos vienerios, sekmadieniais – dvejos šv. Mišios. Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja apie 600 tikinčiųjų. Per jaunimo šv. Mišias gieda jaunųjų ateitininkų chorelis, per sumą – Jėzuitų bažnyčios choras, trečiadienio vakaro Mišiose – vaikų chorelis (daugelis jaunųjų giesmininkų yra iš asocialių šeimų). Siekiant padėti tikintiesiems geriau pasirengti Susitaikinimo sakramentui, beveik kas mėnesį organizuojamos bendruomeninės susitaikinimo pamaldos. Beveik tradicija tapo Eucharistinės adoracijos naktys, sutraukiančios nemažai žmonių iš kitų parapijų.

Prieš dvejus metus bažnyčios lankytojams buvo pasiūlyta atlikti Ignaco dvasines pratybas kasdienio gyvenimo aplinkoje. Susitikimai vykdavo kartą per savaitę. Programoje, trukusioje beveik 9 mėnesius, dalyvavo apie 70 asmenų. Tokio darbo vaisius – atsiradusi krikščioniškojo gyvenimo bendruomenė, kurią sudaro pasauliečiai, trokštantys vadovautis Ignaco dvasingumo principais.

1998–1999 m. žiemą ir 1999 m. pavasarį 30 tikinčiųjų grupei vieną kartą per savaitę buvo rengiami susitikimai Katalikų Bažnyčios dvasingumo raidos tema. Kartą per savaitę renkasi ateitininkų maldos grupė, susitinka Taize grupės nariai, reguliariai vyksta Marijos legiono susitikimai, kartą per mėnesį vedamos rekolekcijos vienuolėms, dažnai rengiami koncertai.

Pastoracinė veikla gimnazijoje susijusi su renginiais bažnyčioje. Kiekvieną ketvirtadienį pamokos pradedamos šv. Mišiomis. Šv. Mišios aukojamos ir ypatingų švenčių dienomis – rugsėjo 1 d., Šv. Pranciškaus Ksavero dieną, Kalėdų proga ir pan. Prieš Kalėdas ir Velykas rengiamos susitaikinimo pamaldos visiems gimnazijos moksleiviams. Dvejus metus pagret tokiomis susitaikinimo dienomis aukštesniųjų klasių moksleiviai būdavo siunčiami aplankyti neįgalių vaikų, kūdikių bei senelių namų ir kitokių pagalbos reikalingų žmonių. Bent kartą per metus, atsižvelgiant į moksleivių amžių, atskiroms klasėms organizuojamos rekolekcijos, du kartus per metus – susikaupimo dienos mokytojams. 1999 m. pavasarį 41 moksleivis buvo rengiamas Sutvirtinimo sakramentui.


Kurklių šv. Jurgio parapija (administratorius kun. Gintaras Pūras). Parapijos teritorijoje yra 46 kaimai, kuriuose gyvena apie 650 šeimų. Kurklių vidurinėje mokykloje visose klasėse, išskyrus vieną, dėstoma tikyba.

1622 m. Kurkliuose veikė reformatų bažnyčia, o katalikai teturėjo koplyčią, aptarnaujamą Kavarsko parapijos kunigų. 1700 m. čia buvo pastatyta medinė katalikų bažnyčia. 1874 metais ji buvo perstatyta, priešais pastatant didelę varpinę. 1930 m. Kurkliuose vyko katalikiškųjų organizacijų kongresas, kuriame dalyvavo per 7000 žmonių, tarp jų vyskupas Mečislovas Reinys, prof. Pranas Dovydaitis.

Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja per 100 tikinčiųjų. Veikia pastoracinė ir ekonominė tarybos, yra choras.

1998 m. gruodžio 8 d. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė altorius, kilimai, apie 50 kv. m. grindų, pajuodavo visas bažnyčios vidus, deformavosi vargonai. Parapijiečiams padedant gaisro padariniai pamažu šalinami: nuvalytos sienos, suremontuotos grindys, padarytas naujas altorius, kėdės, įrengta nauja elektros instaliacija. Už finansinę paramą klebonas dėkingas Anykščių merui Sauliui Nefui, taip pat parapijiečiams, be visa ko, paaukojusiems ir 5 kilimus.

Parapijoje, pasak klebono, daug prasigėrusių žmonių, labai retai kviečiama pas ligonius, nemažai išsiskyrusių šeimų, taip pat be Santuokos sakramento gyvenančių porų.


Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapija (administratorius kun. Gintaras Pūras). Parapijos teritorijoje yra 13 kaimų, kuriuose gyvena 47 šeimos, apie 90 žmonių. Bažnyčia pašventinta 1940 m. rudenį.

Šv. Mišios parapijoje aukojamos tik sekmadieniais ir per šventes. Sekmadieniais šv. Mišiose dalyvauja 50–60 tikinčiųjų. Parapijoje gieda nedidelis choras. Parapijiečiai neraginami valo ir tvarko savo bažnyčią. Kasmet Užunvėžyje organizuojama jaunimo stovykla, kurios metu jaunuoliai meldžiasi, poilsiauja, padeda sunkiau gyvenantiems parapijiečiams.


Betygalos šv. Mikalojaus parapija (administratorius kun. Albertas Stanulis). Betygala pirmą kartą paminėta 1253 m. Mindaugo akte, kuriuo Livonijos ordinui, be kitų žemių, užrašoma ir pusė Betygalos žemės. 1416 metais čia jau stovėjo bažnyčia. 1524 m. vasario 24 d. akte pirmą kartą paminėtas šv. Mikalojaus vardas. Kurį laiką Betygaloje klebonavo Mikalojus Daukša. Dabartinė Betygalos bažnyčia pastatyta 1930 metais ir yra ketvirtoji.

Parapijos teritorijoje gyvena apie 3000 gyventojų, iš kurių 250–300 sekmadieniais dalyvauja šv. Mišiose. Per metus pakrikštijama 35–40 asmenų, maždaug tiek pat parengiama pirmajai šv. Komunijai, sutuokiama 15–20 porų, palaidojama 50–60 žmonių.


Panoterių Šv. Kryžiaus Atradimo parapija (klebonas kun. Vytautas Kazimieras Pesliakas). Pirmoji bažnyčia pastatyta 1441 metais. Nuo 1584 iki 1700 m. ji priklausė evangelikams reformatams. 1941 m. rugsėjo 22 d. bažnyčia sudegė. Po karo sovietų valdžia naujos bažnyčios statyti neleido. 1946 m. buvo pastatytas namas, kuriame buvo įrengtas kunigo butas ir maldos patalpa. Dabartinė bažnyčia pradėta statyti 1990 m. gegužės 7 d. ir užbaigta bei pašventinta 1994 m. rugpjūčio 21 d.

Parapijos teritorijoje gyvena 585 gyventojai (238 šeimos). Sekmadieniais penktadalis jų dalyvauja šv. Mišiose. Religinę spaudą prenumeruoja trečdalis šeimų. Visi vaikai lanko tikybos pamokas. Parapijoje, pasak klebono, esama ir moralinių problemų: pardavinėjamas pilstukas, girtaujama, kai kurie tėvai visiškai nesirūpina savo vaikais ir pan.

Nuo 1994 metų atlikti šie didesni darbai: bažnyčioje įdėti vitražai, pastatyti nauji vargonai, nudažytas bažnyčios stogas, laikinosios bažnyčios pastate iki galo įrengta koplyčia.


Balninkų šv. vysk. Stanislovo parapija (klebonas kun. Virgilijus Rutkūnas). Sekmadieniais aukojamos dvejos šv. Mišios – 10 val. votyva ir 12 val. suma. Šv. Mišiose sekmadieniais apsilanko apie 200 tikinčiųjų. Per penkerius metus parapijoje pakrikštyti 59 asmenys, palaidoti 137, Santuokos sakramentą priėmė 24 poros.


Kulautuvos Švč. M. Marijos Vardo parapija (klebonas kun. Jonas Katulis SJ). Parapija įsteigta 1932 metais. Tais pačiais metais pastatyta bažnyčia 1940 m. buvo dvigubai padidinta ir suteiktas dabartinis pavadinimas (anksčiau – šv. Petro Išsivadavimo). 1979 m. bažnyčia dar kartą atnaujinta: buvo įrengtas Utenos liaudies meistro V. Švėžos padirbdintas ąžuolinis altorius, languose įstatyti vitražai. 1990 m. šalia bažnyčios pastatyta varpinė.

Parapijos teritorijoje yra 7 kaimai ir Kulautuvos miestelis, gyvena apie 1500 žmonių. Sekmadieniais aukojamos votyvos (10 val.) ir sumos (11.30 val.) šv. Mišios, į kurias abejas susirenka iš viso 250–300 tikinčiųjų. Baigtas tvarkyti parapijietės E. Pimpytės parapijai paliktas namelis, kuriame parapijos Caritas darbuotojos įrengė šarvojimo salę ir savarankišką amatų mokyklą vaikams.


Vertimų šv. Jono Krikštytojo parapija (klebonas kun. Kazimieras Gražulis). Parapija įsteigta 1926 metais. Vertimuose yra pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 65 mokiniai. Tikybos pamokas lanko visi vaikai, išskyrus keletą, kurie yra kito tikėjimo.

Šv. Mišios Vertimų bažnyčioje aukojamos sekmadieniais 14 val., jose dalyvauja apie 20 tikinčiųjų. Bažnyčioje gieda nedidelis pagyvenusių žmonių choras. Kasmet pirmąją šv. Komuniją priima 8–10 vaikų. Nuo 1996 iki 1999 m. rugpjūčio palaidoti 27 žmonės. Kadangi Krikšto ir Santuokos sakramentus šios parapijos tikintieji priima Jurbarko ir kitų parapijų bažnyčiose, pasikrikštijusių bei susituokusiųjų skaičius nežinomas.

1999 metais kunigų aplankytos 108 šeimos. Socialinės sąlygos parapijoje nelengvos, žmonės daugiausia verčiasi iš žemės ūkio, dirba nuosavą žemę. Parapija nepajėgi savęs išlaikyti finansiškai. Čia, be katalikų, gyvena ir evangelikai, yra atskiros katalikų ir evangelikų kapinės. Nuo 1996 metų iki 1999 m. rugpjūčio Vertimuose buvo surengtos 5 jaunimo stovyklos, parapijos vaikai dalyvavo viktorinoje, vykusioje Jurbarko dekanato jaunimo centre. Per šį laikotarpį taip pat nudažytas bažnyčios bokštas, perdažyti suolai, grindys ir altoriai, įrengtas naujas altorius, atnaujinta zakristija ir pan.


Lesčių Dievo Apvaizdos parapija (administratorius kun. Gintautas Kabašinskas). Bažnyčia pastatyta 1789 metais. Centrinis altorius įrengtas 1910 metais, Jėzaus ir Marijos šoniniai altoriai – 1908 m. 1994 m. parapijoje atlikta liturginė reforma pagal Vatikano II Susirinkimą, Šv. Mišios imtos aukoti lietuvių kalba. 1995 m. bažnyčia buvo apvogta. Šiuo metu bažnyčia pamažu pagal galimybes remontuojama laikantis arkivyskupijos Bažnytinio meno komisijos nurodymų.

Šv. Mišios aukojamos kas antrą sekmadienį. Tikintieji gausiausiai dalyvauja per šv. Ignaco atlaidus ir Visus Šventuosius. Parapijoje veikia Ariogalos Kolpingo šeimos padalinys.


Ariogalos šv. Mykolo Arkangelo parapija (klebonas kun. Gintautas Kabašinskas). Parapija įsteigta Vytauto Didžiojo dekretu 1416 metais. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1939 metais. Didysis altorius po karo atgabentas iš Kauno šv. Mikalojaus bažnyčios. Šv. Mišios paprastomis savaitės dienomis aukojamos 17 val., sekmadieniais ir šventadieniais – 9.30 ir 11.30 val. Sekmadieniais bažnyčioje apsilanko maždaug 10 procentų tikinčiųjų. Lankant parapijiečius, kunigą įsileidžia iki 1500 šeimų.

Pastoracija vykdoma lankant šeimas ištisus metus, bendraujama su valdžios institucijomis, mokykla, kultūros namais. Parapijoje veikia pastoracinė taryba, Kolpingo šeima, gyvojo rožančiaus grupė, maldos grupė, Taize ir Caritas grupės. Vykstama į Šiluvos atlaidus, Kryžių kalną, parapijiečių taip pat būta Paryžiuje, Vroclave, Taize, Štutgarte. Mokiniams tikybą dėsto du mokytojai. Pirmajai Komunijai rengiama vasarą grupėmis. 1998 m. parapijoje išdalyta 1500 katekizmų. 1994–1996 m. perdažyti bažnyčios bokštai, altoriai, grindys, langai. Šią vasarą dažytos sienos. Visi remontai atliekami iš aukų.


Vadžgirio šv. Juozapo parapija (administratorius kun. Juozas Čičirka). Parapija įsteigta 1904 m. ir įtvirtinta 1924 m. sausio 26 d. arkivyskupo J. Skvirecko dekretu. Tuo metu pradėtus bažnyčios statybos darbus nutraukė karas: liko nepastatytas bokštas.

Sekmadieniais šv. Mišiose dažniausiai dalyvauja 50–60 tikinčiųjų, kartais apie 100. Per penkerius metus sutuoktos 2 poros, pakrikštyti 2 vaikai, palaidoti 102 parapijiečiai. Daug vaikų tėvai pakrikštija miestuose. Tikybos pamokos vidurinėje mokykloje dėstomos nuo 1994 metų, jas šiuo metu lanko 118 – daugiau negu pusė – moksleivių. Tikyba dėstoma 1–11 klasėse. Parapijoje įgyvendinama praktika vaikus 2000 m. pirmajai Komunijai rengti per visus sekmadienius. Šiuo metu katechezės kiekvieną sekmadienį su tėvais klausosi apie 40 vaikų.

Parapija neturtinga, tačiau dosniai remia Kunigų seminariją žemės ūkio produktais, už ką yra susilaukusi ypatingos seminarijos rektoriaus padėkos. Gyva tradicija kasdien rinktis bažnyčioje gegužinėms ir birželinėms pamaldoms ar rožinio maldai spalio mėnesį. Juntamas stiprus dvasinis ryšys tarp parapijos ir jos buvusių narių. Jų pastangomis tvarkomas bažnyčios archyvas, išleistas bukletėlis apie parapiją.


Eržvilko šv. Jurgio parapija (administratorius kun. Juozas Čičirka). Parapijos ištakos sieka 1706 metus. Dabartinė bažnyčia, pastatyta 1855 metais, yra trečioji. Parapijoje šiuo metu gyvena apie 1200 parapijiečių.

Sekmadieniais votyvos šv. Mišiose dalyvauja 30–40, sumos – 50–100 tikinčiųjų. Per penkerius metus pakrikštyti 36 asmenys, sutuoktos 7 poros, palaidota 111 parapijiečių. Parapijoje veikia viena vidurinė ir dvi pradinės mokyklos. 1–4 klasėje tikyba nedėstoma. Šiais metais tikyba dėstoma šeštose, aštuntose, devintoje ir dvyliktoje klasėse (iš viso 5 pamokos per savaitę), ją lanko 57 moksleiviai. Į raginimą nuo šio rudens pradėti rengti vaikus 2000 m. pirmajai Komunijai per visus sekmadienius iš pradžių niekas neatsiliepė, antrą sekmadienį katechezės klausėsi viena mergaitė. Apskritai, pasak administratoriaus, parapijiečiai į Bažnyčios rengiamas akcijas atsiliepia be entuziazmo, nesirenka gegužinėms ir birželinėms pamaldoms ar rožinio maldai spalio mėnesį. Šeimų lankymo akcijai rengtasi nors ir be įkarščio, bet rimtai ir atsakingai.

Parapijoje veikia bažnytinis choras, aktyviai darbuojasi Caritas grupė, mokykloje suburtas Caritas vaikų būrelis, aktyvumu pasižymi pastoracinės tarybos ekonominė, liturginė ir pagalbos vargšams sekcijos. Prireikus bažnyčią remontuoti, pastoracinė taryba pasiūlė nustatyti bažnytinį mokestį – po 10 litų per metus nuo suaugusiojo ir po 2 litus nuo nepilnamečio. Norint surinkti lėšų varpininko, zakristijono ir vargonininko atlyginimams, iš šeimos per metus prašoma po 15 litų. Rengiantis remontuoti bažnyčią, pastoracinė taryba dar prašė iš kiekvienos šeimos vienkartinės 100 litų aukos. Šie mokesčiai sukėlė kai kurių parapijiečių nepasitenkinimą. Visą ar tik pusę prašomos sumos aukojo 24,8 proc. šeimų.

Bažnyčios remonto metu sutvirtinta dalis pamatų, pakeista dalis sienos, perdažyta bažnyčios išorė ir grindys, taip pat varpinė, suoleliai, restauruotas Kristaus paminklas, sutvarkyti laiptai ir pan. Bažnyčios vidus sutvarkytas pagal Bažnytinio meno komisijos reikalavimus.


Kauno šv. Mikalojaus rektoratas (rektorius kun. Vytautas Sidaras). Manoma, kad Kauno šv. Mikalojaus bažnyčia pastatyta XV a. pabaigoje. Pirmą kartą ji paminėta 1495 metais. 1621 metais bažnyčia perduota benediktinėms. 1689 m. popiežius Aleksandras VIII bažnyčiai patvirtino šv. Mikalojaus, šv. Benedikto, šv. Skolastikos, šv. Marijos Magdalenos, šv. Placido, šv. Mauro bei visų benediktinų šventųjų atlaidus. 1820 m. Vilniaus konsistorija skyrė lėšų vienuolyno statybai. Ta pačia proga rekonstruota ir bažnyčia. Vienuolyno pastatas užbaigtas 1825 m. 1938 m., minint Lietuvos krikšto 550 metų ir Lietuvos nepriklausomybės 20 metų jubiliejų, šv. Mikalojaus bažnyčioje įvesta amžinoji Švč. Sakramento adoracija. Bažnyčia buvo pritaikyta adoracijai, pastatytas naujas didysis altorius (dail. L. Truikys), įrengtas šildymas. Adoruoti seserys benediktinės pradėjo 1940 m. Dar tais pačiais metais vienuolynas buvo nacionalizuotas, bet bažnyčia liko atvira, ir adoracija nebuvo nutraukta. Prasidėjus vokiečių okupacijai seserys grįžo į vienuolyną. 1948 m. vienuolynas ir bažnyčia buvo atimti. Vienuolyne buvo įrengtas bendrabutis, bažnyčioje – Kauno viešosios bibliotekos knygų saugykla.

1989 metais, padedant deputatui Kęstučiui Ignatavičiui, imta rūpintis bažnyčią atgauti. 1990 m. birželio 22 d. bažnyčia perduota Šv. Mikalojaus bažnyčios atstatymo komisijai, kurios pirmininku kardinolas V. Sladkevičius buvo paskyręs kun. Vytautą Sidarą, dabartinį bažnyčios rektorių. Po didelių remonto darbų 1992 m. kovo 22 d. bažnyčia buvo atidaryta ir pašventinta. Šiuo metu prie šv. Mikalojaus bažnyčios gyvena 22 seserys benediktinės.

Nuo pat bažnyčios atšventinimo stengiamasi atkurti nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją. Šiuo metu Švč. Sakramentas adoruojamas kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, išskyrus pirmadienį ir antradienį, kai adoruojama tiktai vieną valandą. Šv. Mišios sekmadieniais aukojamos 10 ir 18 val., šiokiadieniais – 18 val. Tačiau žmonės į bažnyčią užsuka ir kitu laiku, ypač tada, kai vyksta adoracija. Parapiniai patarnavimai, išskyrus šv. Mišias ir Ligonių sakramentą, neteikiami. Seserys visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti savo globėjo šv. Benedikto regulos dvasią. Šiuo metu jos rengiasi pataisyti savo konstituciją atsižvelgdami į Vatikano II Susirinkimo ir kitus vėlesnius Bažnyčios dokumentus.


Paštuvos šv. Barboros parapija (klebonas kun. Petras Tavoraitis). Parapinės teisės parapijai suteiktos 1948 metais. Iki tol Paštuva buvo Vilkijos parapijos filija, aptarnaujama atvykstančių kunigų. Spėjama, jog dabartinei bažnyčiai yra 150 metų. Parapijos teritorijoje šiuo metu gyvena apie 300 šeimų. Prieš ketverius metus Paštuvoje įsikūrė vienuolės karmelitės.

Sekmadieniais į šv. Mišias susirenka 100–150 tikinčiųjų. Pirmajai Komunijai kasmet parengiama apie 20–30 vaikų. Batniavos gyvenvietėje veikia pagrindinė mokykla, kur dėstoma tikyba. Kadangi parapijiečių mažai, bažnytinių patarnavimų nedaug, daugiausia laidojama.

Parapijoje rengiamasi 2000 metų jubiliejui. Palaikomi artimi ryšiai su mokykla, kultūros namais. 1999 m. vasarą kultūros namų iniciatyva netoli bažnyčios atgaivintas ir atšventintas stebuklingu laikomas šv. Jono šaltinėlis. Parapijiečiai mėgsta skaityti religinę spaudą ir knygas, aukoja bažnyčiai, kunigų seminarijai, Caritas. 1999 m. perdažytos bažnyčios grindys bei sienos, taip pat stogas iš išorės. Parapija dėkinga vienuolėms karmelitėms už pagalbą malda.


Parengta pagal klebonų ataskaitas, pateiktas vyskupams ganytojiškų vizitacijų proga


 
| Arkivyskupas metropolitas | Kardinolas | Vyskupai | Kunigai ir diakonai |
| Kurija ir jos institucijos | Spaudos tarnyba |
| Dekanatai ir parapijos | Vienuolijos |
| Statistiniai duomenys | "Kauno arkivyskupijos naujienos" |
| Arkivyskupijos istorija | Šventos vietos | Tikėjimo liudytojai |
| Kauno kunigų seminarija | Arkivyskupijos centrai |
| Organizacijos ir bendrijos | Tarpdiecezinės institucijos |