1. Pirmiausia perskaitykite visą skyrių.

2. Dar kartą lėtai perskaitykite kiekvieną eilutę, naudodamiesi šiomis pastabomis:

Pastabos

13, 1. Antiochija. Taigi veiksmas vyksta Sirijos sostinėje, esančioje į šiaurę nuo Palestinos.

,,Pranašai ir mokytojai” - matyt tai yra tam tikros tarnystės sritys ankstyvojoje Bažnyčioje. ,,Pranašai” turėjo ypatingas Dvasios dovanas (11, 27; 5, 32; 19, 6; 21, 9-10; 1 Kor 12, 28-29).

,,Mokytojai” turėjo būti tie, kurie studijavo Raštus ir buvo bažnyčios įgalioti mokyti kitus tikėjimo dalykų.

,,Barnabas, Simonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius”. Trys išvardyti viduryje asmenys niekur daugiau neminimi. Komentatoriai spėja, kad Lucijus - tai pats Lukas, tačiau tam nėra įrodymų. Atkreipkite dėmesį, kad mažiausiai vienas iš šių vyresniųjų, Manaenas, buvo išsilavinęs, kadangi augo kartu su Erodu Antipu, tetrarchu. Tetrarchas reiškia ,,keturių sričių vadovas”.

13, 2. ,,Laikė pamaldas Viešpaties garbei” - pažodžiui, išvertus iš graikų kalbos, - ,,įsitraukę į Viešpaties liturgiją”.

13, 3. ,,Uždėję ant jų rankas” - bendruomenė, atsakydama į Šventosios Dvasios kvietimą, formaliai juos įgalioja, kaip autoritetingus misionierius, ir išsiunčia. Tik po šio įvykio Saulius ir Barnabas pradedami vadinti ,,apaštalais” (paraidžiui - ,,išsiųstaisiais”).

13, 4. ,,Kipras” - to laikotarpio žydų istorikas Juozapas pasakoja, kad ten gyveno didelė žydų kolonija.

13, 5. ,,Žydų sinagogose” - taigi misionieriai pirmiausia skelbė žydų maldos namuose.

13, 6. ,,Barjėzus” - paraidžiui - ,,Jėzaus sūnus”. Tai pakankamai dažnas vardas. Šis žydiškas vardas akivaizdžiai skiriasi nuo Elimo, minimo 8 eilutėje. Tikriausiai čia sudėti du tradicija paremti pasakojimai: vienas - apie netikrą žydų pranašą, kitas - apie burtininką (jo vardas kilęs iš Libijos).

13, 9. ,,Saulius ... Paulius” - nuo dabar Lukas vadina jį graikišku vardu Paulius (gr. Paulos).

13, 10. ,,Velnio vaikas” - magas/pranašas, matyt, piktavališkai naudojosi savo vardu - Bar-Jėzus (Jėzaus sūnus). Kadangi jis stengėsi užstoti kelią Evangelijos žiniai, Paulius, panaudodamas žodžių žaismą, pavadina jį Bar-Satan (Šėtono sūnus).

13, 12. “Neatsistebėdamas Viešpaties mokslu” - Lukas nori, kad skaitytojas suprastų, jog prokonsulas, ,,išmintingas vyras” (13, 7), atsivertė ne iš baimės, bet dėl mokslo.

13, 13. ,,Jonas pasitraukė nuo jų” - ar jis buvo pasiilgęs namų? Priežastys nenurodomos, bet neabejotina, jog Paulius nebuvo tuo patenkintas.

13, 15. Atkreipkite dėmesį į pamaldų Sinagogoje turinį: Įstatymo ir Pranašų skaitymas, po kurio pamokslas (palyginkite su Žodžio liturgija kai kuriose krikščioniškose pamaldose).

Taip pat pažymėtina, kad klausytojus galima suskirstyti į tris kategorijas:
a) žydai;
b) prozelitai, t. y. atsivertę pagonys, kurie buvo apipjaustyti;
c) ,,dievobaimingi žmonės”, t. y. pagonys, kuriuos traukė žydų tikėjimas, tačiau kurie nebuvo apipjaustyti, arba (gali būti) nepriėmė judaizmo reikalavimų, susijusių su maistu.

Kun 13, 16. Pirma didžioji Pauliaus prakalba Apaštalų darbuose gali būti suskirstyta į tris dalis, kurių kiekviena pradedama tam tikru kreipiniu:
13, 16-26. ,,Izraelio vyrai ir dievobaimingieji žmonės”;
13, 26-37. ,,Broliai, Abraomo sūnūs ir čia esantys dievobaimingieji žmonės”;
13, 38-41. ,,Broliai”;
`B poskyryje panagrinėsime, ką sako Lukas šioje trilypėje prakalboje.

13, 27. ,,Jeruzalės gyventojai” - Paulius kritikuoja ,,namie” esančius žydus, bet ne tuos, kurie yra priešais jį.

13, 30. ,,Dievas jį prikėlė iš numirusių” - Jėzaus prikėlimas priskiriamas Tėvui. Beveik devyniolikoje Naujojo Testamento ištraukų (dažniausiai Pauliaus parašytų) aiškiai tvirtinama, kad Dievas Tėvas yra ,,subjektas”, kuris prikėlė Jėzų, ,,objektą”, iš numirusiųjų. Ketvirtojoje evangelijoje, ,,Jono”, Jėzus ir Tėvas veikia ta pačia dieviška galia, ir Jonas gali pasakyti, kad Jėzus prisikelia savo paties galia (Jn 10, 17-18).

13, 51. ,,Nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes” - veiksmas, galėjęs kilti iš žydų papročio grįžus į tėvynę nusikratyti ,,nešvarias” pagoniškas dulkes nuo savo kojų. Dabar šiam veiksmui suteikiama priešinga reikšmė! Juo išreiškiamas noras išsilaisvinti nuo žydiško užkrato! Ši frazė taip pat perteikia idėją, kad Paulius ateityje nori išvengti bet kokios atsakomybės už žydus, atsisakančius klausyti Evangelijos.

B POSKYRIS. Supratimas

1. Luko planas toks:

a) jis parodė mums Petrą, evangelizuojantį pagonis (9, 32; 11, 18);
b) toliau jis parodė kartu dirbančius Antiochijoje Barnabą ir Saulių (11, 19-30);
c) šiame skyriuje dėmesys sutelkiamas į Sauliaus/Pauliaus misionierišką veiklą. Tam skiriami ir likusieji Apaštalų darbų skyriai (13-28).
d) jūs jau tikriausiai pastebėjote, kad šiame skyriuje Lukas pabrėžia, jog Evangelija pirmiausia buvo pasiūlyta žydams. Kai jie jos nepriėmė, Saulius pradeda savo ypatingą misiją tarp pagonių (13, 44-51);
e) toliau reikėtų atkreipti dėmesį į didėjančią Antiochijos, kaip bažnytinio centro, iš kurio misionieriai išsiunčiami ir į kurį jie sugrįžta, reikšmę. Ankstesniuose skyriuose misionieriškos veiklos centras aiškiai buvo Jeruzalė ir ji išlieka kaip mokymosi centras, o Antiochija tampa pagonių evangelizavimo misijų centru.

2. Garsioji Pauliaus kalba

Pastebėjome, kad ji suskirstyta į tris dalis, kurių kiekviena pradedama tam tikru kreipiniu (,,Broliai” ir pan.).

Vėl pažiūrėkime, kaip šios dalys atspindi Luko trijų išganymo istorijos erų viziją:
a) nuo Izraelio ištakų iki Jono krikštytojo mirties (16-25 eil.);
b) Jėzaus laikotarpis (26-37 eil.);
c) dabartinis išganymo laikotarpis, Dvasios amžius (38-41 eil.).

C POSKYRIS. Įvertinimas

Toliau apmąstymui pateikiama keletas šio skyriaus temų. Pasistenkite savarankiškai apmąstyti įvykius ir jų potekstę.

UŽDUOTIS: 9-16.

UŽDUOTIS: 9-17.

UŽDUOTIS: 9-18.