Šios evangelijos parašymo laikotarpis
Autorius..
Luko šaltiniai
Jėzus Luko akimis
Vienu žvilgtelėjimu
Lukas: darbai ir malda
Mokymai apie teisingumą Luko evangelijoje
Aštuntos dalies išvados
Aštuntoji dalis. Autorius..
Šiandien tebediskutuojama apie žmogų, vardu Lukas. Viena vertus, Naujojo Testamento tyrinėtojai teigia, kad Lukas stengėsi laimėti Romos valdžios palankumą. Stengdamasis padidinti krikščionybės autoritetą ir įterpti ją į Romos valdymo sistemą, Lukas yra labai antisemitiškas. Jis parodo, kaip Jėzus kritikavo žydų vadovus, teisėjus, sinagogos valdytojus ir netgi kunigus (pavyzdžiui, kunigą, kuris pasakojime apie gailestingąjį samarietį “praėjo kita puse kelio” ir pan.).

Kita vertus, kiti mokslininkai pasakytų, kad Lukas buvo pagonis misionierius, kuris, keliaudamas kartu su Pauliumi, susidurdavo su bendruomenėmis, turėjusiomis specifinį Jėzaus įvaizdį. Lukas troško parodyti, kad Kristus nepriklauso kokiai nors vienai religinei organizacijai. Jo evangelija sujungia įvairius šaltinius su jų pateikiamais skirtingais Jėzaus įvaizdžiais; jis atsisako “švelninti” skirtumus. Tik vienas iš šių šaltinių griežtai atmeta judaizmą. Paprasčiausiai Lukas tiksliai perteikia visus savo šaltinius. Jis yra lyg tilto statytojas, ir gali būti laikomas “ekumeninės evangelijos” autoriumi.

Apie Luką kalbama trijuose Naujojo Testamento laiškuose:

“Sveikina jus mylimasis gydytojas Lukas ir Demas”.
Kol 4, 14;

“Paskubėk veikiai atvykti pas mane... Vienas Lukas tėra su manimi”.
2 Tim 4, 9 - 11;

“Tave sveikina Epafras, mano kalėjimo bičiulis Kristuje Jėzuje, mano bendradarbiai Morkus, Aristarchas, Demas, Lukas”.
Fm 23 - 24.

Pačiuose evangelijos ir ,,Apaštalų darbų” tekstuose autoriaus vardas neminimas. Tradiciškai manoma, jog tai tas pats Lukas, kuris gyveno Sirijos mieste Antiochijoje ir tam tikrą laiką buvo Pauliaus bendrakeleivis. Pasakojimai, kad Lukas viską girdėjo iš pačios Marijos lūpų ir mirė turėdamas aštuoniasdešimt ketverius metus Egipte, yra legendinis prasimanymas.



Dizainas: Katalikų interneto tarnyba
Projektą rėmė: Atviros Lietuvos fondas
Tekstus paruošė: Gyvenimo ir tikėjimo institutas
1999 © Visos teisės saugomos