Kita vertus, kiti mokslininkai pasakytų, kad Lukas buvo pagonis misionierius, kuris, keliaudamas kartu su Pauliumi, susidurdavo su bendruomenėmis, turėjusiomis specifinį Jėzaus įvaizdį. Lukas troško parodyti, kad Kristus nepriklauso kokiai nors vienai religinei organizacijai. Jo evangelija sujungia įvairius šaltinius su jų pateikiamais skirtingais Jėzaus įvaizdžiais; jis atsisako “švelninti” skirtumus. Tik vienas iš šių šaltinių griežtai atmeta judaizmą. Paprasčiausiai Lukas tiksliai perteikia visus savo šaltinius. Jis yra lyg tilto statytojas, ir gali būti laikomas “ekumeninės evangelijos” autoriumi.

Apie Luką kalbama trijuose Naujojo Testamento laiškuose:

“Sveikina jus mylimasis gydytojas Lukas ir Demas”.
Kol 4, 14;

“Paskubėk veikiai atvykti pas mane... Vienas Lukas tėra su manimi”.
2 Tim 4, 9 - 11;

“Tave sveikina Epafras, mano kalėjimo bičiulis Kristuje Jėzuje, mano bendradarbiai Morkus, Aristarchas, Demas, Lukas”.
Fm 23 - 24.

Pačiuose evangelijos ir ,,Apaštalų darbų” tekstuose autoriaus vardas neminimas. Tradiciškai manoma, jog tai tas pats Lukas, kuris gyveno Sirijos mieste Antiochijoje ir tam tikrą laiką buvo Pauliaus bendrakeleivis. Pasakojimai, kad Lukas viską girdėjo iš pačios Marijos lūpų ir mirė turėdamas aštuoniasdešimt ketverius metus Egipte, yra legendinis prasimanymas.