Matas perrašė beveik visą Morkaus evangeliją. Mes jau žinome, kad Morkaus evangeliją tikriausiai parašė šv. Petro bendražygis, o ne žmogus, savo akimis regėjęs Jėzų. Tai, kad tokią didelę Morkaus evangelijos dalį panaudojo Matas, verčia mus manyti, kad Jis taip pat nebuvo tiesioginis Jėzaus gyvenimo liudininkas. Kodėl liudininkas turėtų nusirašinėti nuo Morkaus, kuris tebuvo antrinis šaltinis?

Tarp 70 ir 90 m. žydų rabinai užsiėmė dvejopa veikla, kurią svarbu suvokti mūsų kurso metu:
1. Jie sėkmingai vijo krikščionis iš sinagogų (apie 80 m.)
2. Apie 90 m. Jamnijos žydų mokslo vyrų akademija bandė atgaivinti mokymą ir maldos gyvenimą žydų bendruomenėse, kurios iškriko po to, kai 70 m. romėnai sugriovė Jeruzalę. Tai paskatino judaizmo atgijimą.

Krikščionys jau nebegalėjo šlovinti Dievą sinagogose, bet patys turėjo “stotis ant kojų” ir burti savo bendruomenes. Susidūrę su atgyjančiu judaizmu, kurį jie ką tik paliko, krikščionys turėjo pagalvoti apie aiškų ir naują Jėzaus mokymo perteikimą. Daugelis mokslininkų mano, kad Mato vardu pavadinta evangelija ir buvo parašyta tam, kad sukurtų aiškų ir sistemingą mokymą apie Jėzų.

Bet kodėl “Mato” evangelija? Ankstyvoji tradicija byloja, kad apaštalas Matas surinko pagrindinius Jėzaus posakius aramėjų kalba, kuria jis kalbėjo. Mūsų evangelijos autorius panaudojo graikišką šių posakių vertimą kaip vieną iš rašytinių šaltinių. Jis taip pat pasinaudojo ir graikiška Morkaus evangelija. Galiausiai buvo panaudotas ypatingas šaltinis, kurio nerandame jokioje kitoje evangelijoje. Šiuos tris šaltinius autorius sujungė savo naujame darbe, viską sudėdamas taip, kad šis atspindėtų jo turimą Jėzaus įvaizdį ar portretą ir tiktų to meto bendruomenės poreikiams. Mokslininkai nesutaria, kur gyveno Mato bendruomenė, bet dažnai manoma, jog tai buvo Cezarėjos Maritima. Pateikiame evangelijos sudarymo schemą:

Svarbu suvokti, kad kiekvienas evangelijos tekstas turi savo kontekstą, kuriame realūs žmonės dalyvauja realiose situacijose... kaip ir mes su jumis šiandien.

UŽDUOTIS: 7-1.