Pasistenkite įvertinti Petro įtaką Morkaus evangelijai. Šios dalies pradžioje kalbėjome apie žodinę tradiciją. Šios evangelijos kontekstas rodo, kad žodinė tradicija remiasi Petro mokymais Romoje. Morkus juos užrašo, norėdamas išsaugoti. Štai ką apie tai rašo antrojo amžiaus pradžios Hierapolio vyskupas Papijas:
Morkus, kuris buvo Petro vertėjas, surašė tiksliai viską, ką buvo išsaugojęs atmintyje, bet nesilaikydamas eilės, kuria ėjo Viešpaties žodžiai ir darbai. Jis pats nebuvo girdėjęs Viešpaties ir nepriklausė jo mokinių būriui; jis tik vėliau, kaip buvo sakyta, tapo Petro palydovu. Petras sakydavo pamokslus atsižvelgdamas į klausytojus ir nepaisė Viešpaties žodžių tvarkos. Tad Morkus nepadarė klaidos, rašydamas, kas buvo išlikę atmintyje. Jis tik stengėsi neišmesti nieko, ką buvo nugirdęs, ir neparašyti netiesos.
(Eusebijas, Bažnyčios istorija, 3. 39. 15)
Komentuodamas šiuos žodžius, šių laikų Šv. Rašto tyrinėtojas Raymond'as E. Brown'as rašo:
Pateikta pirmojo amžiaus pabaigos tendencija laikyti Petrą dvylikos apaštalų vadovu būtų per daug supaprastintas būdas pripažinti Morkų pateikus pranašesnę už kitas Jėzaus skelbimo apaštališkąją, arba bent jau tradicinę, versiją...
Morkus sudarė gerą Jėzaus veiklos santrauką, remdamasis tradicija, gerai žinoma pagrindinėms krikščionių bendruomenėms iš ankstesnių skelbėjų. Tradicija sieja Morkaus vardą su Roma.
(The Death of the Messian, Chapman, 1994, p. 47 - 48.)
a) Morkaus evangelijoje Jėzaus viešojo gyvenimo pradžia sutampa su pirmu ilgesniu Petro kontaktu su Jėzumi Kafarnaume, kur gyveno Petras:
- Kafarnaumo sinagogoje (1, 21-22);
- viešnagė Petro namuose (1, 29-32);
- pirmojo stebuklo įvykdymas Kafarnaume (1, 32-34);
- pirmoji užuomina apie Jėzaus maldą viešosios tarnystės metu aprašo jį, paliekantį Kafarnaumą labai anksti ryte ir ieškantį nuošalios vietos maldai (Mk 1, 35).
Jo ryžtas toliau vykdyti savo misiją yra išreiškiamas neatsižvelgiant į Petro prieštaravimus (1, 36-37) ir pan.
Netgi mažas netikslumas, kai kalbama apie Jėzų, esantį namuose(2, 1), turint omenyje Petro namus (ne Jėzaus namus Nazarete), gali mums priminti, kad Morkus klausėsi Petro, kalbančio apie Jėzų. Mane tiesiog džiugina, kad netgi Morkus padarė klaidą savo tekste!
b) Morkaus evangelija mini keturis įvykius, kuriuos paliudijo Petras:
- sinagogos vyresniojo (Jajiro) dukters prikėlimas iš numirusių (5,37);
- atsimainymas (9,2);
- Jėzaus pamokslas apie ateitį (13,3 ir t.t.);
- malda Getsemanės sode (14,33-37).
Paties Petro pamoksluose šie įvykiai turėjo būti labai gyvai pateikti. Morkus perėmė šią savybę.
UŽDUOTIS: 6-8.
d) Atrodo, kad Morkus registruoja Petro klaidas, nutylėdamas girtinus darbus, aprašytus kitų evangelistų.
Palyginkite Mt 16,13-19 su Mk 8, 31-33.
Petro tikėjimas Mt 14, 27-31 nėra užfiksuotas Morkaus evangelijoje.
PASTABA
Morkus ne vien tik užrašo Petro mokymą, bet jį sutvarko ir pritaiko Romos bendruomenės, gyvenančios krizės laikotarpiu, reikmėms.
LAIKAS PASITIKRINTI!
UŽDUOTIS: 6-9 (nereikia grąžinti).
ATSAKYMAI:
Tarp išmoktų dalykų, kuriuos jūs užrašėte, turėtų būti šie:
- evangelija parašyta apie 65 m.;
- Romos bendruomenei;
- ne žydams, kadangi aiškinami žydų papročiai ir kt.;
- parašyta persekiojimo laikotarpiu;
- svarbią įtaką padarė Petro žodinė tradicija.