Įvadas...
Morkaus skaitytojai
Istorinė situacija
Petro įtaka
Morkaus teologija
Žodinės tradicijos pritaikymas Morkaus evangelijoje
Morkaus evangelijos stuktūra
Naudojimasis komentarais
Šios dalies pabaiga
Šeštoji dalis. Įvadas...
Gilindamiesi į Naująjį Testamentą, pasinaudosime Senojo Testamento nagrinėjimo pavyzdžiu. Analizuodami Senąjį Testamentą, matėme, kad svarbiausia žinia arba įvykis pirmiausia buvo nusakomas glaustai (Iš 15,1-18), o tada aprašomas plačiau. Pavyzdžiui, Išėjimo knygos 15 skyriuje svarbiausias pasakojimas toliau plėtojamas kaip tikėjimo išraiška viešo garbinimo metu (Įst 26,5-9); arba kaip auklėjimo priemonė (Įst 24,1-13). Laikui bėgant, viešas tikėjimo išpažinimas plėtojasi (Joz 24,1-13). Vėlesnes atšakas nugenės ir apkarpys pranašai iki sveikesnės šakos, kuri glaudžiau susijusi su šaknimis. Krikščionys gali įžvelgti Jėzuje šio proceso vaisių. Dievo žodžiai ir veiksmai tampa kūnu Jėzuje.

Užrašytos Evangelijos atsiradimo procesas skirstomas į tris laikotarpius.

Istorinio Jėzaus laikotarpis (apie 0 - 33 m.).

Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo žmonės ne iš karto pradėjo rašyti apie jį knygas! Pirmiausia jie keliauja po artimus ir tolimus kraštus, pasakodami apie jį žmonėms. Šis laikotarpis vadinamas žodinės tradicijos laikotarpiu.

Mažėjant gyvųjų Jėzaus gyvenimo liudininkų ir įkurtoms bendruomenėms pradėjus gyventi labiau pastoracinio pobūdžio, nei misijinį gyvenimą, tradicijos yra užfiksuojamos įvairiuose raštuose, kad šios bendruomenės galėtų jais naudotis.
Šis trečiasis laikotarpis vadinamas rašymo laikotarpiu.

TRYS LAIKOTARPIAI:

- istorinio Jėzaus (0 - 33 m.),

- žodinės tradicijos (0 - 65 m.),

- evangelijų rašymo (65 - 100 m.).

Žodinės tradicijos metu matome Paulių, skelbiantį esminę besivystančio tikėjimo žinią laiškuose įvairioms bendruomenėms:

Jėzus mirė už mūsų nuodėmes ir trečiąją dieną buvo prikeltas naujam gyvenimui.

Pirmajame Pauliaus laiške jaunai Korinto bažnyčiai, parašytame apie 52-57 m., Paulius skelbia tai, ką jis, atrodo, bus sužinojęs iš žodinės tradicijos.

UŽDUOTIS: 6-1.

Šioje, taip pat ir 7 bei 8 kurso dalyje nagrinėsime Jėzaus tarnystės, kančios ir prisikėlimo aprašymus. Juose sudėta medžiaga, perimta iš žodinės tradicijos:
- Jėzaus posakiai (“Neteisk, kad pats nebūtum teisiamas” ir pan.);
- Jėzaus pasakojimai (palyginimas apie gerąjį samarietį ir kt.);
- Jėzaus išgydymų aprašymai;
- Jėzaus vardai (“Viešpats”, “Žmogaus sūnus”, “rabi”);
- ir, žinoma, Jėzaus teismo, kančios, mirties ir prisikėlimo aprašymai.

Šią žodinės tradicijos medžiagą evangelijų autoriai parinko ir pritaikė savo bendruomenėms.

Kažkada buvusius Morkaus, Mato, Luko ir Jono bendruomenių dokumentus dabar mes vadiname “evangelijomis”.

Manyčiau, kad evangeliją galima apibūdinti taip:

evangelija yra iš žodinės tradicijos parinkta medžiaga, pritaikyta tam tikros bendruomenės poreikiams.

Šį apibrėžimą nagrinėsime šioje bei 7 kurso dalyje, o dabar teks padirbėti prie dar vienos įvado temos.

CHRONOLOGIJA

Dauguma mokslininkų laikytųsi šitokio evangelijų parašymo datavimo:

- Morkaus 65 m.,

- Luko 80-85 m.,

- Mato 80-90 m.,

- Jono 100 m..

UŽDUOTIS: 6-2.

PRADEDAME

JUMS PRIREIKS NAUJOJO TESTAMENTO

Pasistenkite gauti komentarų knygą, kurioje būtų aprašyta kiekvienos Morkaus evangelijos eilutės kilmė.

Kaip alternatyva galite naudoti Naująjį Testamentą, kuriame pateikti geri komentarai, pavyzdžiui, ”The New Jerusalem Bible, Study Edition” arba “The Harper-Collins Study Edition”.

SĖKMĖS !



Dizainas: Katalikų interneto tarnyba
Projektą rėmė: Atviros Lietuvos fondas
Tekstus paruošė: Gyvenimo ir tikėjimo institutas
1999 © Visos teisės saugomos