Įvadiniai skaitiniai
Mirties ir dvasinio sugedimo pripažinimas
Pranašas žvelgia į ateitį, tikėdamasis geresnių dienų
Dievas Michėjo pranašystėje
Jau užbaigėte ketvirtąją kursų dalį
Ketvirtoji dalis
PRANAŠAS MICHĖJAS. PROTESTAS IŠ “APAČIOS”

Įvadas

Jei apie pranašą Michėją rašytų šiandienė bulvarinė spauda, neabejoju, kad žinučių antraštės skambėtų maždaug taip:

“Didžiulis skandalas tarp kunigų!”
“Parduotuvės mafijos rankose!”
“Vis daugiau moterų ir vaikų tampa prievartos aukomis!”
“Daugėja benamių!”
“Vertelgos sugriauna neturtingųjų kvartalą!”
“Teismo nuosprendžiu iš savo namų iškraustomos neturtingos šeimos!”
“Vaikai vėl kaltina tėvus!”
“Galingieji veikia naktimis!”
“Už sėkmingos ateities pranašavimą gausiai atlyginama!”
“Dvasininkija ima kyšius už patarnavimus!”
“Vaikų vergystė už skolas!”
“Valdžioje privačios monopolijos!”
“Vėl turtingieji tautos vadai išnaudoja paprastus žmones!”

Baigę šią dalį jūs
1) žinosite pagrindinius pranašo Michėjo dėmesio objektus,
2) patirsite Michėjo pranašysčių aktualumą,
3) labiau įsigilinsite į Michėjo perteiktą Dievo įvaizdį.

Šiai daliai jums gali prireikti dviejų darbo valandų.

Geografija. Pabandykite įsivaizduoti išrinktosios tautos kraštą, sudarytą lyg iš dviejų sluoksnių:

  • viršutinis sluoksnis - Izraelio Šiaurinė karalystė su sostine Samarija. Ši karalystė žlugo 721 m. pr. Kr. įsiveržus asirams.
  • žemutinis sluoksnis - Pietinė Judėjos karalystė su sostine Jeruzale. Ši karalystė žlugo 587 m. pr. Kr., nukariavus ją babiloniečiams.

    Michėjas buvo valstietis, gyvenęs Pietinėje karalystėje, Judėjoje, kokius aštuonis šimtus metų prieš Jėzų. Tai buvo sunkūs laikai. 732 m. pr. Kr. asirai nukariavo Damaską ir dalį šiaurinio Izraelio. Jie buvo ir nuolatinė Pietinės karalystės gyventojų nerimo priežastis. Michėjas dirbo žemės darbus kaime, piečiau nuo Jeruzalės. Jį supo žali laukai, derlingi kviečių pasėliai ir sultingų alyvų giraitės. Turtingieji krovėsi turtus iš vargšų ir kampininkų, pasigrobdami jų žemę ir jėga kurdami stambius ūkius, naudodamiesi neribota valdžia ir apeidami įstatymus. Michėjui kėlė pasibaisėjimą vargšų išnaudojimas kaimuose ir miestuose. Jis ypač šlykštėjosi išnaudotojų pamaldumu, nes tikėjimą ir gyvenimą ,,jie laikė atskiruose stalčiuose”. Turtingieji ir vidutinės klasės žmonės savo tikrąjį maldingumą mainė į “jaukias” liturgines apeigas, kurias aukodavo savo pačių susikurtam Dievui.
    Michėjo knyga yra pranašiškas iššūkis tokiai gyvenimo tėkmei.



    Dizainas: Katalikų interneto tarnyba
    Projektą rėmė: Atviros Lietuvos fondas
    Tekstus paruošė: Gyvenimo ir tikėjimo institutas
    1999 © Visos teisės saugomos