Daugeliui iš mūsų gali kilti interpretacijos klausimas. Anksčiau girdėjome, kad pranašai kalbėjo savo laikams. Aiškindami apie išvaduotoją, jie suteikdavo savo žmonėms viltį: šis Mesijas jau ne už kalnų, jis jau atskuba valdyti tautą.
Dabar po daugelio metų, matome, kad Naujojo Testamento autoriai išrankiojo Senojo Testamento tekstus, padedančius jiems suprasti Jėzų. Galėtume suvaidinti stručius ir, nežiūrėdami į problemą, apsimesti, kad jos nėra. Tačiau, kiekvienas iš mūsų turi šią problemą išspręsti asmeniškai. Aš manau, kad yra svarbu atskirti.
TIESIOGINĘ teksto reikšmę (t.y. tą, kurią numatė autorius) ir
IŠSAMESNĘ jo reikšmę (t.y. tą, kurią numatė Dievas). Reikšmė, kurią numatė Dievas, kyla iš žodžių, kuriuos parašė autorius, bet joje slypi daug daugiau, nei pats autorius galėjo pagalvoti.
Kitaip tariant, iš tikėjimo pozicijų galėtume pasakyti, kad Dievo planus numato pats Dievas, kuriuos autorius geriausiu atveju įžvelgia tik miglotai.
Su tokiomis mintimis perskaitykite visą 22 psalmę ir pamąstykite.
UŽDUOTIS: 3-8.