Po tremties atsiranda viltingų pranašysčių apie ateitį. Ji bus pilna tokio džiaugsmo, kokio išrinktoji tauta dar nebuvo patyrusi: pasklidusi kaimenė grįš į Pažado žemę, kur ras materialinę gerovę ir taps galinga. Vis dėlto šis nuostabus aprašymas yra tik išorinė Dievo karalystės išraiška, nes šioji karalystė savo esme bus dvasinė:
- naujas gyvenimo būdas Iz 29, 19-24,
- naujas, asmeninės sandoros išgyvenimas Jer 31, 31-34,
- kartu su tikru Dievo pažinimu Iz 2, 3; Jer 31, 34,
- ramybėje ir džiaugsme Iz 2, 4; 9, 6; 11, 6-8; 29, 19.

Įkurdamas ir valdydamas šią karalystę, Karalius Jahvė turės savo atstovą žemėje, kuris bus ir jo įsūnis, ir ištikimas pavaldinys. Žodžiu, jis bus tobulas žemiškas valdovas, žinomas “Jahvės Pateptojo” vardu (hebraiškai “mesijas”).

UŽDUOTIS: 3-6.

BET.. krikščionims reikėtų atkreipti dėmesį į dar kai ką:
žydiškoji Mesijo samprata turėjo būti smarkiai pakoreguota, taikant ją Jėzui, kuris iš tikrųjų gan nenoriai prisiėmė šį titulą be tam tikrų išlygų. Jėzaus laikais judaizme vyravo trys nuomonės apie pažadėtąjį Mesiją:
- kai kurie laikėsi nuomonės, kad tai bus “Tautos viltis”, išvaduosianti iš politinės priklausomybės;
- kiti jau nebesitikėjo sulaukti Mesijo, nes manė, kad jis jau buvo atėjęs prieš 500 metų karaliaus Dovydo asmenyje;
- dalis žydų vienuolių Kumrano bendruomenėje ir jų sekėjai esenai tikėjosi sulaukti trijų mesijų: pranašo, karaliaus ir pateptojo kunigo!

Nė viename ikikrikščioniškame veikale neminimas KENČIANTIS MESIJAS (kenčiantis tarnas - taip, bet ne kenčiantis Mesijas).
Po Jėzaus gyvenimo, mirties ir jo dvasinio prasiveržimo pro erdvės ir laiko ribas, kurį krikščionys vadina “Prisikėlimu”, Naujojo Testamento rašytojai bando Jėzų suprasti savo Senojo Testamento raštų šviesoje.
Išryškėja Mesijo, apimančio kitus Senojo Testamento Gelbėtojo įvaizdžius
(pvz.; Kenčiantis Tarnas ir Žmogaus Sūnus), asmuo.

UŽDUOTIS: 3-7.

ATSAKYMAS: 3-7.