Pranašai teigia, kad nuodėmė yra nusigręžimas nuo:
teisingojo Dievo (Amosas);
meilės Dievo (Ozėjas);
ir nuo Šventojo Dievo (Izaijas).

Kai nuodėmę daro visa tauta sutartinai, tai kentės visa tauta!
Tačiau nuodėmė taip pat gali būti ir asmeninė.
Apie asmeninę bausmę kalbama Jer 31, 29-30 ir Ez 18.

Kad Dievas nebaustų už nuodėmes, privalome “nuolankiai žengti kartu su Viešpačiu”
(Iz 1, 17; Oz 10, 12; Am 5, 24; Mch 6,8).

Sudaryti naują sandorą įmanoma, bet tam reikia religijos, plaukiančios iš širdies
(Jer 31, 31-34).

Išorinis ritualinis šlovinimas, nesusijęs su kasdieniu gyvenimu, bus pasmerktas
(Iz 1, 11-17; Jer 6, 20; Mch 6, 6-8; Am 5, 21-24).