Pradžios knygoje įvairiomis literatūrinėmis formomis aprašomos sąlygos, nulėmusios Išėjimo būtinumą.

37 - 50 skyriai pasakoja Juozapo, vieno iš 12 Izraelio (arba Jokūbo - pamatysite, šitas žmogus turėjo du vardus) sūnų istoriją: kaip jis buvo parduotas į Egipto vergiją ir ten pasidarė įtakingu žmogumi. Viskas persikėlėliams ėjosi gerai iki tol, kol “Egipte neatsirado naujas karalius, kurs Juozapo nepažinojo” (Iš 1,8).

Prieš šį pasakojimą perskaitysime Jokūbo ir Ezavo istorijas (26-36 skyriai), o dar prieš tai - pasakojimų ciklą apie Abraomą, genties tėvą.

Taigi matome, kad didelėje Pradžios knygos dalyje aprašomos Patriarchų ir jų šeimų tradicijos. (Buvo ir Matriarchių,pavyzdžiui, Rachelė, kuri dažnai Patriarchams nušluostydavo nosį!). Šeima buvo pagrindinė bendruomenės struktūra, iš kurios semiamos visos kitos vertybės. Žmogaus savivoka atsirado iš ryšio su savo praamžiais. Pasakodamas ir perpasakodamas jų istorijas kaip savo asmenines ir prisimindamas genealoginį medį, jis tvirtindavo save. Kaip ir kartos prieš jį, šis žmogus gyveno klajoklišką piemens gyvenimą, patirdamas alkį ir troškulį, bijodamas galingesnių už save. Šeima ir kartos, ateisiančios vėliau, - viskas buvo labai svarbu.

Pirmus 11 Pradžios knygos skyrių sudaro pasakojimai apie pasaulio sukūrimą, apie neteisingą savo laisvės panaudojimą ir nuolatinio gelbėjančio Dievo įsikišimo reikalingumą. Šios istorijos yra palyginimai apie žmonijos nutolimą nuo mylinčio Dievo plano: pirmoji nuodėmė, Kaino žmodžudystė iš pavydo savo broliui Abeliui, tvanas, Babelio bokštas. Visa tai vyksta prieš pašaukiant Abraomą iš jo pagoniškos praeities. Šios istorijos skelbia tiesas apie žmonijos būklę palyginimais. Toliau eina didinga poema, kurią daug vėliau pritaikė kunigai, grįžtantys iš Babilono tremties. Ši poema nutapė tokį didingą Dievo plano kūrinijai paveikslą, kad ją galiausiai įdėjo į pačią hebrajų raštų pradžią.

UŽDUOTIS: 1-6.

UŽDUOTIS: 1-7.

SVEIKINAME!

Jūs baigėte pirmąją ir labai ilgą dalį! Darbas atliktas puikiai!