Gegužės 14 d.
Šv. apaštalas Motiejus (F)


Pirmasis skaitinys (Apd 1, 15–17. 20–26)

    Anomis dienomis, atsistojęs brolių viduryje, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė: "Broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašingai ištarė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėju ir vadovu. Jis juk buvo mūsų būryje ir turėjo dalį šioje tarnystėje.
    Beje, Psalmių knygoje parašyta: "Jo kiemas tepavirsta griuvėsiais, ir tegul niekas tenai nebegyvena" ir "Tegul kitas perima jo tarnystę".
    Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su jumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvojo tarp mūsų, pradedant Jono krikštu ir baigiant Jėzaus iš mūsų paėmimu, reikia kartu su mumis tapti jo prisikėlimo liudytoju".
    Ir jie pasiūlė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justą ir Motiejų.
    Paskui meldėsi: "Viešpatie, visų žmonių širdžių žinove, parodyk, katrą iš šių dviejų pasirenki, kad užimtų tą apaštalo tarnystės vietą, nuo kurios nuklydo Judas, pasukdamas į savo kelią".
    Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskirtas prie vienuolikos apaštalų.

Atliepiamoji psalmė (Ps 112, 1–8)

P. – Viešpats jį pasodino šalia tautos didžiūnų.

     Dievo tarnai giedokit,
     garbinkit jo vardą!
     Šlovė Viešpaties vardui
     dabar ir per amžius! – P.

     Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
     tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
     Aukštai virš tautų yra Viešpats,
     garbė jo aukštesnė už dangų. – P.

     Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?!
     Jis aukštai gyvena,
     iš ten žvelgia žemyn
     į dangų ir žemę. – P.

     Jis kelia nuo žemės beturtį,
     iš purvo elgetą traukia;
     sodina jį šalia kunigaikščių,
     tautos savosios didžiūnų. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 15, 16)

P. Aleliuja. – Aš jus išsirinkau iš pasaulio, kad eitumėte, duotumėte vaisių
                      ir jūsų vaisiai išliktų, – sako Viešpats. – P. Aleliuja

Evangelija (Jn 15, 9 –17)

    Jėzus bylojo savo mokiniams:
    "Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje. Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
    Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus kad myliu. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką aš jums sakau.
    Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų, – kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu, jis visa jums duotų.
    Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti!"