Gruodžio 22 d. (KV)

Pirmasis skaitinys (1 Sam 1, 24–28)

    Nujunkiusi sūnų Samuelį, Ona iškeliavo su juo į Šilą; kartu ji pasiėmė treigį jautuką ir saiką miltų bei vynmaišį vyno. Ji nuvedė vaiką į Šilą Viešpaties šventovėn. Tasai tebebuvo dar labai mažas. Jautuką jie ten papjovė kaip auką, o berniuką perdavė Eliui.
Tuomet Ona prabilo: „Atleisk, gerbiamasis, galiu aš prisiekti savo gyvybe! Esu ta pati moteriškė, kuri prieš tave čia stovėjo maldaudama Viešpatį. Meldžiausi dėl šito berniuko. Ir  Viešpats išklausė mano maldavimą – suteikė man, ko prašiau jį. Aš išmeldžiau vaiką kaip dovaną, kurios reikalauti sau gali  Viešpats. Todėl tepriklauso jis Viešpačiui visą savo  gyvenimą“.
    Ir jie ten pagarbino  Viešpatį.

Atleipiamoji psalmė (Ps 1 Sam 2, 1. 4–7)

P.  Mano širdis džiaugiasi Viešpačiu, Gelbėtoju mano.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. – Tautų karaliau, Bažnyčios akmenie kertini,
                     ateik ir išgelbėk žmogų, tavo iš žemių sukurtą. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 46–56)

    Marija prabilo:
    „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!
    Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.
    Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.
    Marija išbuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.