Pirmasis skaitinys (1 Jn 4, 710)
Mylimieji, mylėkime vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo.
Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. Kas
nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė.
O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į
pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį. Meilė
ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų
kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes.
Atliepiamoji psalmė (Ps 71, 14. 78)
P. Visos žemės tautos tave garbins, Viešpatie.
Ramybė ateis mūsų šaliai kalnuotai,
teisybė mūsų kalneliams.
Jis globos dorus pažemintus žmones,
beturčius jis gelbės savuosius. P.
Klestės jo dienomis teisingumas,
gražiausia ramybė kol švies padangėj mėnulis.
Jis viešpataus nuo Jūros lig Jūros,
nuo Upės ligi žemės skritulio krašto. P.
Posmelis prieš evangeliją (Lk 4, 1819)
P. Aleliuja. Viešpats mane pasiuntė nešti geros naujienos vargdieniams,
skelbti belaisviams išvadavimo. P. Aleliuja.
Evangelija (Mk 6, 3344)
Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes
jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos ilgai mokyti.
Dienai baigiantis, prisiartino prie jo mokiniai ir prašė: Ši vieta tuščia, ir jau vėlyvas laikas. Paleisk juos, kad, pasklidę
po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti.
Bet Jėzus tarė: tai jūs duokite jiems valgyti.
Mokiniai tada teiraujasi: Gal mums eiti ir nupirkti duonos
už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?
Jis sako: O kiek turite duonos? Nueikite ir pažiūrėkite.
Patikrinę jie atsako: Penkis kepaliukus ir dvi žuvis.
Tuomet jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios vejos.
Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šintą ir po penkiasdešimt
žmonių.
Jėzus paėmė penkis kepaliukus duonos ir dvi žuvis, pažvelgė
į dangų, sukalbėjo laiminimo maldą, laužė duoną ir davė
mokiniams, kad išdalytų žmonėms. Jis taip pat liepė visiems padalyti tas dvi
žuvis. Ir visi privalgė iki soties. Jie dar
pririnko dvylika pilnų pintinių duonos gabaliukų ir žuvies likučių. O valgytojų
buvo penki tūkstančiai vyrų.