Pirmasis skaitinys (Iz 2, 1–5)

    Žodis, kurį Amoso sūnus Izaijas regėjo apie Judą ir Jeruzalę.
    Paskutinėmis dienomis Viešpaties namų kalnas stovės ant tvirtos papėdės ir kyšos iškilęs aukštai virš kalvų. Prie jo paplūs visos tautos. Į ten atkeliaus daugybė tautų ir sakys:
    „Ateikite! Mes žengiame į Viešpaties kalną, į Jokūbo Dievo namus! Jisai teparodo mums savo kelius, kad eitume jojo takais. Iš Siono ateis paliepimas, iš Jeruzalės – Viešpaties žodis“.
    Jis spręs ginčus tarp tautų, sudrausmins daugybę genčių. Ir perkals jos savo kalavijus į arklus ir ietis – į pjautuvus. Tauta prieš tautą nebekels kalavijo, ir niekas daugiau nesipratins kariauti.
    Ateikite, Jokūbo namai, ir vaikščiokime Viešpaties šviesoje!

Atliepiamoji psalmė (Ps 121, 1–9)

P.  Į Viešpaties būstą džiaugsmingai keliaujam.

Džiaugiuosi išgirdęs, kas man pasakyta:
„Į Viešpaties būstą keliaujam!“
Štai mūsų koja jau stovi
tavo, Jeruzale, vartuos. – P.

Jeruzale, mieste puikusis,
tvirtai pastatytas, tarsi nulietas!
Čionai plaukia žmonės,
Viešpaties žmonės. – P.

Juk priedermė Izraeliui
Viešpatį šlovint.
Teisėjams krasės čia stovi,
čia – sostai Dovydo ainiams. – P.

Jeruzalei melskit ramybės,
kad būtų saugūs visi, kas ją myli.
Tebūna taika visam miestui,
jo rūmams – ramybė. – P.

Sakau: tegu klesti ramybė!
Juk čia mano broliai, bičiuliai,
čia mūsų Viešpaties Dievo buveinė.
Meldžiu tau gerovės! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Plg. Ps 79, 4)

P.  Aleliuja. – Viešpatie Dieve, ateik mūsų vaduoti;
                      atgręžk savo veidą, ir mes išgelbėti būsim! – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 8, 5–11)

    Jėzui sugrįžus į Kafarnaumą, kreipėsi į jį šimtininkas, maldaudamas:  „Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžuotas ir baisia kankinasi“.
    Jėzus jam tarė: „Einu, pagydysiu jį“.
    Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad tu užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau vienam: 'Eik!', ir jis eina; sakau kitam: 'Ateik čionai!', ir jis ateina; sakau tarnui: 'Daryk tai!', ir jis daro“.
    Tai girdėdamas Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie vaišių stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu“.