XXI eilinė savaitė
Pirmadienis


Pirmasis skaitinys (2 Tes 1, 1–5, 11b–12)

    Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai mūsų Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
    Mes jaučiame pareigą visuomet dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir tai teisinga, nes jūsų tikėjimas klestėte klesti ir jūsų meilė vienas kitam kiekvieno širdyje vis didėja. Todėl mes ir giriamės jumis Dievo bendrijose – jūsų kantrybe bei tikėjimu visuose persekiojimuose ir varguose, kuriuos jums tenka pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo teismo požymis: jūs turite tapti verti Dievo karalystės, dėl kurios kenčiate.
    Todėl mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–5)

P. – Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokite jam visos  šalys.
Giedokite Viešpačiui,
šlovę duokit jo vardui. – P.

Skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. – P.

Didis gi Viešpats, vertas garbės begalinės.
J o reik bijoti labiau nei visokių dievaičių.
Niekis visi pagonių dievaičiai,
o mūsų Viešpats – visatos Kūrėjas. – P.

Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)

P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
                    aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 23, 13–22)

    Jėzus kalbėjo:
    „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate. Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!  Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
    Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: 'Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja'. Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? Arba, anot jūsų: 'Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas'. Akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
    Todėl kas prisiekia aukuru, tas prisiekia ir tuo, kas ant jo padėta, o kas prisiekia šventove, prisiekia ja ir tuo, kuris joje gyvena. Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir tuo, kuris jame sėdi“.