VI eilinė savaitė
Antradienis

Pirmasis skaitinys (Jok 1, 12–18)

    Palaimintas žmogus, kuris ištveria išmėginimą, nes, kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Dievas yra pažadėjęs jį mylintiems.
    Ir nė vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“. Dievas negali būti gundomas į bloga ir pats nieko negundo. Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas. Paskui įsiliepsnojęs geismas pagimdo nuodėmę, o užbaigta nuodėmė gimdo mirtį.
    Nesiduokite suklaidinami, mano mylimi broliai! Kiekvienas geras davinys ir tikra dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir nė šešėlio kitėjimo. Savo valia jis pagimdė mus tiesos žodžiu, kad mes būtume tarsi pirmienos jo kūrinių tarpe.

Atliepiamoji psalmė (Ps 93, 12–15. 18–19)

P. Laimingas žmogus, kurį tu, Viešpatie, aukli.

Laimingas žmogus, kurį tu,
Viešpatie, aukli,
kurį savo įstatymų mokai,
kad nelaimių dienom jis turėtų ramybę. – P.

Viešpats savo tautos tikrai nepaniekins,
neapleis paveldo savo.
Teismai pradės teisės laikytis,
ją gerbs visi tiesiaširdžiai. – P.

Kai, rodos, jau slydo man kojos,
tavo malonė mane, viešpatie, rėmė.
Kai mano širdis pilna rūpesčių esti,
man tavo paguoda sielai džiaugsmą grąžina. – P.

Posmelis prieš Evangeliją (Jn 14, 23)

P. Aleliuja. – Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės;
                    mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. – P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 8, 14–21)

    Mokiniai buvo pamiršę pasiimti duonos. Jie teturėjo su savim valtyje vieną kepalėlį. O Jėzus juos įspėjo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų raugo ir Erodo raugo“.
    Jie pradėjo kalbėtis, kad neturį duonos.
    Tai patyręs, Jėzus tarė: „Kam jūs tariatės neturį duonos? Argi vis dar nieko neišmanote ir nesuprantate, ir vis dar esate be nuovokos? Turite akis, ir nematote; turite ausis, ir negirdite?! Argi neatsimenate, jog penkis kepalėlius aš sulaužiau penkiems tūkstančiams? O kiek pilnų pintinių likučių jūs pririnkote?“
    Jie atsakė: „Dvylika“.
    „O kai septynis kepaliukus sulaužiau keturiems tūkstančiams, kiek pririnkote pilnų pintinių likučių?“
    Jie atsakė: „Septynias“.
    Tada jis tarė: „Tai kaipgi vis dar nesuprantate?!“