XXVI eilinė savaitė
Penktadienis

Pirmasis skaitinys (Bar 1, 15–22)

    Viešpats, mūsų Dievas, teisus; o mums po šiai dienai teberausta veidas iš gėdos – mums, Judo žmonėms ir Jeruzalės gyventojams, mūsų karaliams ir pranašams bei mūsų tėvams, nes mes nusidėjome Viešpačiui – nebuvome jam paklusnūs. Neklausėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, nevykdėme įsakymų, kuriuos mums Viešpats davė.
    Nuo tos dienos, kurią mūsų protėvius išvedė Viešpats iš Egipto, iki pat šiol mes nebuvome klusnūs Viešpačiui, mūsų Dievui. Mes užsispyrę neklausėme jo balso. Todėl mus persekioja bėdos ir tas prakeikimas, kuriuo per savo tarną Mozę Viešpats grasina anądien, kai mūsų protėvius vedė iš Egipto, idant atiduotų mums šalį, plustančią pienu ir medumi. Ir taip tebėra po šiai dienai. Neklausėme Viešpaties, mūsų Dievo, balso, skambėjusio visose kalbose pranašų, kuriuos jis mums siuntė. Kiekvienas iš mūsų sekė savo netyros širdies troškimais; tarnavome svetimiesiems dievams, darydami tai, kas Viešpaties, mūsų Dievo, akims nepatinka.

Atliepiamoji psalmė (Ps 78, 1–5. 8–9)

P. Viešpatie mus išvaduoki, kad skambėtų šlovė tavo vardui.

O Dieve, į tavo paveldą pagonys atėjo,
sumaitojo tavo šventovę,
sugriovė Jeruzalės miestą.
Mėtė lavonus tavo tarnų lest dangaus paukščiams,
žemės žvėrims draskyti kūnus tavo ištikimųjų. – P.

Jų kraują kaip vandenį aplink Jeruzalę liejo,
ir nebuvo kam juos palaidoti.
Niekino mus mūsų kaimynai,
tie, kur aplink mus gyvena – tyčiojas, juokias.
Viešpatie, kolei tai bus? ar rūstausi amžiais?
ar vis kaip ugnis degs tavo nuožmumas?– P.

Mums neminėk mūsų senolių kaltybių,
skubėk gailestingai mūsų prikelti,
nes mes tapome visiški skurdžiai. – P.

Mūsų gelbėtojau , Dieve, padėk mums:
Garbė bus tavo vardui!
Mus išvaduoki, atleiski mūsų kaltybes,
kad skambėtų šlovė tavo vardui! – P.

Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8)

P.  Aleliuja. – O kad išgirstumėt šiandien,
                      ką jums Viešpats byloja:
                      „Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 10, 13–16)

    Jėzus sakė: „Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti jumyse, jų gyventojai būtų senai atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums.
    Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus? Tu nugarmėsi iki pragaro!
    Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs“.