II eilinis sekmadienis (C)

Pirmasis skaitinys (Iz 62, 1–5)

    Dėl Siono aš netylėsiu, nebūsiu ramus dėl Jeruzalės, kol jos teisingumas spindėte suspindės ir josios gerovė nušvis kaip žibintas.
    Išvys tuomet tautos tavo teisybę, visi karaliai – tavo didybę. Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį ištars Viešpaties lūpos. Tu būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, karališka diadema savo  Dievo dešinėje.
    Tavęs daugiau nevadins „Paliktąja“, ir tavo šalies – „Vienišąja“. Tu būsi vadinama „Mano žavesiu“, o tavo šalis – „Ištekėjusia“, nes Viešpats tavimi žavisi ir tavo šalis bus ištekinta.
    Kaip tuokiasi vaikinas su mergina, taip tavo statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip džiaugsis tavimi tavo Dievas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1–3. 7–10)

P.  Skelbkit tautoms nuostabius Viešpaties darbus.

Viešpačiui naują giesmę giedokit,
giedokite jam visos šalys.
Giedokite Viešpačiui, šlovę teikit jo vardui. – P.

Skelbkit kasdien, kad jis išganymą neša.
Skelbkit pagonims jo garbingumą,
tautoms – jo nuostabius darbus. – P.

Šlovinkit Viešpatį, tautų visos šeimos,
girkit jo garbę, galybę.
Šlovinkit Viešpaties vardą,
ženkit su aukomis į jo šventovę. – P.

Lenkitės Viešpačiui, šventai pasipuošę.
Prieš jį tegu dreba pasaulis!
Skelbkit tautoms, kad Viešpats – galingas Valdovas,
valdo tautas teisingiausiai. – P.

Antrasis skaitinys (1 Kor 12, 4–11)

    Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pat Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visame kame.
    „Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui. Antai vienam Dvasia suteikia išminties žodį, kitam ta pati Dvasia – pažinimą, kitam – tikėjimą toje pačioje Dvasioje, kitam – gydymo dovaną toje vienoje Dvasioje, kitam – stebuklingus darbus, kitam – pranašavimą, kitam – dvasių atpažinimą, kitam - įvairių kalbų dovaną, kitam – kalbų aiškinimą.
    Ir visa tai veikia ta pati Dvasia, kuri dalija kiekvienam atskirai, kaip jai patinka.

Posmelis prieš evangeliją (2 Tes 2, 14)

P.  Aleliuja. – Dievas pašaukė mus per Evangeliją, kad įgytume mūsų Viešpaties
                     Jėzaus Kristaus garbę. – P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 2, 1–12)

    Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“.
    Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“
    Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“.
    Ten buvo šeši akmeniniai indai žydų apsiplovimams, kiekvienas dviejų trijų saikų talpos.
    Jėzus jiems liepė: „Pripilkite indus vandens“. Jie pripylė sklidinus. Tuomet jis pasakė: „Dabar semkite ir neškite prievaizdui“. Tie nunešė.
    Paragavęs vynu paversto vandens, ir nežinodamas, iš kur tai (nors tarnai, kurie sėmė vandenį, žinojo), prievaizdas pasišaukė jaunikį ir tarė jam: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. Otu laikei gerąjį vyną iki šiolei“.
    Tokia stebuklų pradžią Jėzus padarė Galilėjos Kanoje. Taip jis parodė savo šlovę, ir mokiniai įtikėjo jį.
    Paskui jis su savo motina, broliais ir mokiniais nukeliavo į Kafarnaumą. Ten jie pasiliko kelias dienas.