Trečiadienis, gruodžio 25 d.
KRISTAUS GIMIMAS (Kalėdos)

Kalėdų nakties Mišios

Pirmasis skaitinys (Iz 9, 1-3. 5-6)

    Tauta, kuri  vaikščioja patamsiais, išvys skaisčią šviesą, gyvenantiems tamsos šalyje užtekės šviesybė. Tu sukelsi linksmybę ir didelį džiaugsmą. Jie linksminsis tavo akivaizdoje, kaip linksminasi žmonės pjūties metu, kaip džiūgauja grobį dalijant. Juk tu išardysi juos slėgusį jungą, sulaužysi vergusį vėzdą - gainiotojo lazdą, kaip Midiano dieną.
    Mums kūdikis gimė, sūnus gi mums duotas. Ant jojo pečių viešpatavimas. Vadins jį vardais: "Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis". Didi jo valdžia, ir taika begalinė. Valdys jis Dovydo sostą ir jo karalystę. Jis stiprins ir grįs ją teisybe ir teise nuo šiol ir per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas šitai įvykdys.

Atliepiamoji psalmė (Ps 95, 1-3. 11-13)

P.  Šiandien mums gimė Išganytojas.
     Jis yra  Viešpats Mesijas.

Antrasis skaitinys (Tit 2, 11-14)

    Išganingoji Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje, laukdami palaimintosios vilties - mūsų didžiojo Dievo bei Gelbėtojo Kristaus Jėzaus šlovės apsireiškimo. Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 2, 10-11)

P.  Aleliuja. - Aš skelbiu jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas -
                    Viešpats Mesijas. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 2, 1-14)

    Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.
    Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis turėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.
Jiems tenai esant, prisiartino jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.
    Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė nes buvo kilę Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: "Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose". Staiga prie angelo atsirado gausinga dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama:
    "Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!"


Kalėdų ryto Mišios

Pirmasis skaitinys (Iz 62, 11-12)

    Viešpats liepia skelbti iki žemės pakraščių:
    "Sakykite Siono dukrai: štai tavo Gelbėtojas ateina. Štai tie, kuriuos jis uždirbo, ateina su juo, kuriuos įsigijo, žengia jo priekyje. Jie bus vadinami 'Šventoji tauta', 'Viešpaties atpirktieji'. O tu vadinsies 'Ieškomas, nepaliktas miestas'".

Atliepiamoji psalmė (Ps 96, 1 ir 6. 11-12)

P. Šiandien šviesa nušvito: mums užgimė Viešpats.

Antrasis skaitinys (Tit 3, 4-7)

    Pasirodė mums Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms. Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu, tik ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo. Jis mums dosniai išliejo Dvasios per mūsų Išganytoją Jėzų Kristų, kad, nuteisinti jo malone, taptume viltimi amžinojo gyvenimo paveldėtojai.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 2, 14)

P. Aleliuja. - Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 2, 15-20)

    Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: "Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė". Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šį kūdikį.
    O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje.
Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta.


Kalėdų dienos Mišios

Pirmasis skaitinys (Iz 52, 7-10)

    Kokios gi dailios čia, kalnuose, džiaugsmingojo šauklio kojos - to, kuris skelbia ramybę, garsina gerą naujieną ir žada išganymą, kuris kalba Sionui: "Tavo Dievas yra Valdovas!" Klausykis, jau šūkauja tavo žvalgai - visi drauge džiūgauja, nes jie akivaizdžiai mato, jog Viešpats į Sioną grįžta.
    Todėl ir jūs pradėkite džiūgauti, Jeruzalės griuvėsiai, nes Viešpats paguos savo tautą, išgelbės Jeruzalę. Viešpats iškels savo šventąją ranką visų tautų akyse. Visi pasaulio kraštai išvys mūsų Dievo išganymą.

Atliepiamoji psalmė (Ps 97, 1. 2-3ab. 3cd-4. 5-6; P.: 3c)

P. Mato visas pasaulis išganingąjį Dievo veikimą.

Antrasis skaitinys (Žyd 1, 1-6)

    Daug kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o galiausiai šiomis dienomis jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė Visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, nešantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo Dievo didybės dešinėje aukštybių aukštybėse ir tapo tiek prakilnesnis už angelus, kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą.
    Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta: "Tu esi mano Sūnus, aš šiandien pagimdžiau tave"? Ir vėl: "Aš jam būsiu tėvas, o jis bus man sūnus". Toliau, įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis sako: "Tepagarbina jį visi Dievo angelai".

Posmelis prieš evangeliją

P. Aleliuja. - Mums šventa diena išaušo.
                   Ateikite, tautos, pagarbinkite Viešpatį:
                   šiandien didinga šviesa
                   nužengė žemėn. - P. Aleliuja.

Evangelija (Jn 1, 1-18) Meditacija iš "ŽODIS tarp mūsų"

    Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
    Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.
    Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, bet tamsa jos neužgožė.
    Buvo atėjęs Dievo siųstas žmogus, kurio vardas jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi jo dėka įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą.
    Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė.
    Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę.
    Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę - šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.
Jonas apie jį liudija ir skelbia: "Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis".
    Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. Kaip Įstatymas  duotas per Mozę, taip tiesa ir malonė atėjo per Jėzų Kristų.
    Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus - Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį apreiškė.