Antradienis, gruodžio 24 d.
KŪČIOS

Ryto Mišioms

Pirmasis skaitinys (2 Sam 7, 1-5. 8b-12. 14a. 16) Meditacija iš "ŽODIS tarp mūsų"

    Dovydas gyveno savo rūmuose, ir Viešpats jam buvo suteikęs ramybę nuo visų jo priešų aplinkui. Kartą karalius tarė pranašui Natanui: "Aš gyvenu štai kedriniuose rūmuose, o Dievo skrynia palapinėje stovi".
    Natanas karaliui atsakė: "Visa, ką ketini, ir daryk, nes Viešpats yra su tavim".
    Tačiau tą naktį pasiekė Nataną Viešpaties žodis: "Eik ir pranešk mano tarnui Dovydui: 'Štai ką sako Viešpats: Nejaugi tu nori man pastatyti namus, kad aš juose gyvenčiau? Tave aš paėmiau nuo bandos iš ganyklos, kad būtumei mano tautos Izraelio vadovas. Buvau su tavimi visuose tavo žygiuose, tavo akivaizdoje sutriuškinau visus tavo priešus ir tavo vardą padariau didingą, prilygstantį vardui pasaulio didžiūnų.
    Aš parūpinau vietą savo tautai Izraeliui ir taip ją įkurdinau, jog saugiai gyventi savo vietoje galėtų ir baimės nekęstų. Nedorėliai jos nebespaus kaip anksčiau,- nuo tada, kai aš savo tautai Izraeliui paskyriau teisėjus. Tau suteikiau ramybę nuo visų tavo priešų. Dabar tau Viešpats praneša pats tau namus pastatysiąs.
    Kai, tavo dienoms pasibaigus, ilsėsies pas tėvus, aš tavo palikuonį, kilusį iš tavęs, paskirsiu tavo įpėdiniu ir sutvirtinsiu jo karalystę. Aš būsiu jam tėvas, o jis man - sūnus.
    Tavo namai ir tavo karalystė mano dėka tvers amžiais; tavo sostas visada bus tvirtas'".

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2-5. 27. 29)

P.  Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. - Aušrine žvaigžde, amžinosios šviesos spindesy,
                     teisingumo saule, ateik ir apšviesk, kurie tūno tamsybėse
                     ir mirties šešėlyje. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 67-79)

    Jono tėvas Zacharijas tapo kupinas Šventosios Dvasios ir ėmė pranašauti:
    "Šlovė Viešpačiui, Izraelio Dievui, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą. Jis pažadino gelbėtoją mums galingą savo tarno Dovydo namuose, kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis, jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia. Tuo jis rodo mūsų protėviams gailestingumą ir atsimena savo šventąją sandorą - priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums, išvaduotiems iš priešų rankos, be baimės jam tarnauti per visą gyvenimą šventumu ir teisumu jo akyse.
    O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes tu eisi pirma Viešpaties jam kelio nutiesti; tu mokysi jo žmones išganymo mokslo, kad būtų atleistos jiems nuodėmės dėl didžio mūsų Dievo gailestingumo, kuris apsireiškė mums lyg saulė iš dangaus aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią".


Vakaro Mišioms

Pirmasis skaitinys (Iz 62, 1-5)

    Dėl Siono aš netylėsiu, nebūsiu ramus dėl Jeruzalės, kol jos teisingumas spindėte suspindės ir josios gerovė nušvis kaip žibintas.
    Išvys tuomet tautos tavo teisybę, visi karaliai - tavo didybę. Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį ištars Viešpaties lūpos. Tu būsi puošni karūna Viešpaties rankoje, karališka diadema savo  Dievo dešinėje.
    Tavęs daugiau nevadins "Paliktąja", ir tavo šalies - "Vienišąja". Tu būsi vadinama "Mano žavesiu", o tavo šalis - "Ištekėjusia", nes Viešpats tavimi žavisi ir tavo šalis bus ištekinta.
    Kaip tuokiasi vaikinas su mergina, taip tavo statytojas susituoks su tavimi. Kaip džiaugiasi nuotaka jaunikis, taip džiaugsis tavimi tavo Dievas.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 4-5. 16-17. 27. 29)

P.  Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

Antrasis skaitinys (Apd 13, 16-17. 22-25)

    Atvykęs į Pizidijos Antiochiją, Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo:
    "Izraelio vyrai ir kiti dievobaimingieji žmonės, paklausykite! Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų protėvius ir išaukštino juos, gyvenančius išeivijoje, Egipto šalyje. Rodydamas savo rankos galybę, išvedė juos iš Egipto.
    Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį pasakė: 'Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus'. Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas išvedė Izraeliui gelbėtoją Jėzų. Prieš jam ateinant, Jonas paskelbė atsivertimo krikštą visai Izraelio tautai. Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pareiškė: 'Aš nesu tas, kuo mane laikote. Štai po manęs ateina tasai, kuriam aš nevertas atrišti kurpių dirželio'".

Posmelis prieš evangeliją

P.  Aleliuja. - Rytoj išdildyta bus žemės neteisybė,
                     ir mums viešpataus pasaulio Išganytojas. - P. Aleliuja.

Evangelija (Mt 1, 1-25)

    Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga.
    Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faresas ir Zara iš Tamaros,     Faresui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boozas iš Rachabos, Boozui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas.
    Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė  Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais.
    Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gime Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas, Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė  Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas - vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi - Mesiju.
    Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.
    Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai.
    Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventajai Dvasiai veikiant, ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti.
Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: "Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus  savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi vardą Jėzus, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių".
    Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti pranašo lūpomis: "Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis", o tai reiškia: "Dievas su mumis".
    Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jam negyvenus su ja kaip vyrui, ji pagimdė Sūnų, kurį jis pavadino Jėzumi.