IV Advento sekmadienis, gruodžio 22 d.

Pirmasis skaitinys (2 Sam 7, 1–5. 8–12. 14. 16)

    Dovydas gyveno savo rūmuose ir Viešpats jam teikė ramybę su visais jo priešais aplinkui. Taigi karalius ir tarė pranašui Natanui: “Aš gyvenu kedriniuose rūmuose, o Dievo skrynia palapinėje stovi”.
    Natanas karaliui atsakė: “Visa, ką ketini, ir daryk, nes Viešpats su tavimi”.
    Tačiau tą naktį Viešpats kalbėjo Natanui: “Eik ir pranešk mano tarnui Dovydui: ‘Tai sako Viešpats: Nejaugi tu nori pastatyti man namus, kad juose aš gyvenčiau? Tave aš paėmiau iš ganyklos nuo bandos, kad būtum vadovas mano tautai Izraeliui. Visuose tavo žygiuose aš buvau su tavim. Visus tavo priešus sunaikinau tavo akyse ir išgarsinau tavo vardą, kaip vardą žemės didžiūnų.
    Savo tautai Izraeliui parūpinau vietą ir įkurdinau ją, kad saugiai galėtų savo vietoje gyventi ir nebekęstų baimės, kad nedorėliai jos nebespaustų kaip anksčiau, tais laikais, kada savo tautai Izraeliui aš paskyriau teisėjus. Tau suteikiau ramybę su visais tavo priešais. Tad  Viešpats tau praneša, kad pats tau namus pastatysiąs.
    Kai, pasibaigus tavo dienoms, tu ilsėsies pas tėvus, aš tavo palikuonį, kilusį iš tavęs, paskirsiu tavo įpėdiniu ir sutvirtinsiu jo viešpatavimą. Aš jam būsiu tėvas, o jis man bus sūnus.
    Tavo namai ir valdžia mano globojami tvers amžiais; tavo sostas visada bus tvirtas’”.

Atliepiamoji psalmė (Ps 88, 2–5. 27. 29)

P.  Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius.

Aš, Viešpatie, tavo malones giedosiu per amžius,
kartų kartomis savo burna garsinsiu tavo ištikimybę.
Juk parašyta: “Santarvės malonė užtikrinta amžiams”.
Tvirta kaip dangus tavo, Dieve, ištikimybė. – P.

“Sudariau aš sandorą su išrinktuoju.
Aš Dovydui, savo tarnui, prisiekiau:
‘Giminę tavo amžiams sukūriau,
kartų kartomis tveriantį sostą tau pastatysiu’. – P.

Jisai man sakys: ‘Tu mano Tėvas, tu mano Dievas
ir priebėga man išsigelbėt’.
Aš būsiu per amžius jam maloningas,
tvirta pasiliks sandora mūsų”. – P.

Antrasis skaitinys (Rom 16, 25–27)

    Broliai!
    Tam, kuris gali jus padaryti stiprius, kaip sako mano Evangelija ir Jėzaus Kristaus skelbimas, sekant apreiškimu paslapties, nutylėtos per amžinuosius laikus, o dabar atskleistos ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtos visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui,– vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė amžių amžiais! Amen.

Posmelis prieš evangeliją (Lk 1,3 8)

P.  Aleliuja. – Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man,
                       kaip tu pasakei. – P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 1, 26–38) Meditacija iš "ŽODIS tarp mūsų"

    Angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinosi Nazaretas, pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu         Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.
    Atėjęs pas ją, angelas tarė: “Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!” Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas.
        O angelas jai tarė: “Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namams per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo”.
    Marija paklausė angelą: “Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?”
    Angelas jai atsakė: “Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. Antai, tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų”.
    Tada Marija atsakė: “Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei”. Ir angelas pasitraukė.