Pirmasis skaitinys (Sir 27, 4-7)

Sijojant rėčiu, atsiskiria pelai;
žmogui kalbant, atsiskleidžia jo ydos.
Krosnis išmėgina puodžiaus molinius indus;
žmogus ištiriamas pokalbiu.
Medžio vaisiai atskleidžia,
kaip juo buvo rūpintasi,
žmogaus kalba parodo jo širdies polinkius.
Negirk nė vieno, kol neišgirdai jo kalbant,
nes tik tuomet žmonės yra išmėginami.

P. VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti tave.

VIEŠPATIE, kaip gera šlovinti tave,
giedoti šlovės giesmes
tavo vardui, Aukščiausiasis,
skelbti kas rytą tavo ištikimą meilę,
tavo ištikimybę kas naktį. - P.

Teisieji žaliuoja lyg palmės
ir auga lyg kedrai Libano.
Pasodinti VIEŠPATIES Namuose,
jie žaliuoja mūsų Dievo kiemuose. - P.

Ir žiloje senatvėje jie neša vaisių, -
visad jie sodrūs ir sultingi,
liudydami, koks teisus yra VIEŠPATS -
mano Uola, nes jame nėra ydos. - P.

    Broliai!
    Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!
    Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga - įstatymas. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tad, mano mylimieji broliai, būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.

Posmelis prieš Evangeliją (Fil 2, 15-16)

P. Aleliuja. - Spindėkite tarsi žvaigždės visatoje.
                    Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio. - P. Aleliuja.

Evangelija (Lk 6, 39-45) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

    Jis pasakė jiems palyginimą: "Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!
    Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.
    Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: 'Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies', - pats nematydamas savo akyje rąsto?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o tada pažiūrėsi, kaip iš brolio akies išimti krislelį.
    Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius, nei vėl - netikusio, kuris megztų gerus vaisius. Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių. Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera, o blogasis iš blogo lobyno ima bloga. Jo burna kalba tai, ko pertekusi širdis".