Pirmasis skaitinys (Sir 6, 5-17) Meditacija iš "Žodis tarp mūsų"

Švelni kalba gausina draugus,
mandagios lūpos skatina draugišką pasveikinimą.
Tebūna daug pažįstamų, kurie tave sveikina,
bet vienas iš tūkstančio tavo artimas draugas.
Jei nori turėti draugą, išbandyk jį
suartėdamas ir neskubėk juo pasitikėti.
Juk kai kas yra draugas, kai jam patogu būti draugu,
bet su tavimi jis nebus tavo nelaimės metu.
Kitas yra draugas, kuris tampa priešu
ir tavo gėdai iškelia aikštėn turėtą ginčą.
Kitas yra draugas, kuris sėdi prie tavo stalo,
bet su tavimi jis nebus tavo nelaimės metu.
Kai tau sekasi, jis tampa tavo antrasis "aš"
ir elgiasi kaip šeimininkas su tavo tarnais.
Bet jeigu užklumpa tave nelaimė,
jis atšoksta nuo tavęs ir vengia tave sutikti.
Laikykis atokiai nuo savo priešų
ir būk atsargus su savo draugais.
Ištikimas draugas yra tvirta priebėga, -
kas tokį randa, suranda lobį.
Ištikimas draugas - neįkainojamas, -
jokia suma neatsveria jo vertės.
Ištikimas draugas - gyvenimo balzamas, -
kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo, jį randa.
Juk kas pagarbiai VIEŠPATIES bijo,
palaiko tvirtą draugystę,
nes koks jis pats, toks bus ir jo draugas.

P. Viešpatie, savo įsakytais takais mane veski.

Būk pašlovintas, VIEŠPATIE;
išmokyk mane savo įstatų. - P.

Mėgaujuosi tavo įstatais;
tavo žodžio paisysiu. - P.

Atmerk man akis,
kad suprasčiau tavo Mokymo nuostabius vaisius. - P.

Padėk man suprasti tavo įsakų kelią,
ir aš žavėsiuos tavo nuostabiais darbais. - P.

Suteik man įžvalgos laikytis tavo Mokymo
ir visa širdimi jam paklusti. - P.

Vesk mane savo įsakymų taku,
nes tai man labai rūpi. - P.

P.  Aleliuja. - Tavo, Viešpatie, žodis yra tiesa.
                     Pašventink mus tiesa! - P. Aleliuja.

Evangelija (Mk 10, 1-12)

    Jėzus atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Ir vėl žmonių būriai skuba pas jį, o jis vėl moko, kaip buvo pratęs.
    Tada atėjo fariziejų, kurie, spęsdami jam pinkles, klausė jį, ar galima atleisti žmoną.
    Jis atsakė jiems: "O ką jums yra įsakęs Mozė?"
    Jie tarė: "Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti".
    Tuomet Jėzus prabilo: "Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą. O nuo sukūrimo pradžios Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie - jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria!"
    Namie mokiniai vėl klausė Jėzų apie tą dalyką. Jis atsakė: "Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu. Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja".